Kulautuvoje planuojama kurti japonišką sodą – Kas vyksta Kaune

Kulautuvoje planuojama kurti japonišką sodą

Užsienio spaudos nuotr.

Vaizdingais pušynais ir bardų festivaliu „Akacijų alėja“ garsėjančioje Kulautuvoje gali atsirasti dar vienas traukos taškas – japoniškas sodas.

Trečiadienį, liepos 10 d., Kauno rajono mero Valerijaus Makūno kabinete lankėsi japoniškų sodų pradininkas Lietuvoje, alytiškis Kęstutis Ptakauskas. Landšafto architektas pažadėjo artimiausiu metu pasikviesti kolegas japonus, kurie išrinktų tinkamiausią sklypą ir padėtų parengti sodo viziją.

Valerijus Makūnas mano, kad tinkamą vietą tokiam sodui galima rasti Kulautuvoje. Savivaldybė visuomenės reikmėms čia turi net 60 hektarų sklypą, kuris driekiasi šalia Nemuno, jo dalį būtų galima panaudoti japoniškam sodui kurti.

Prieškario laikais sanatorijomis ir gydyklomis garsėjęs miestelis vėl siekia kurorto statuso: čia sutvarkytas parkas, įrengta prieplauka, paplūdimiai, pėsčiųjų trasos, dviračių takai.

Kulautuva yra kuriamo Vidurio Nemuno turizmo žiedo ašyje. Jau parengtas projektas, kuris lyniniu keltuvu Lietuvos bardų sostinę sujungs su kitu žaviu pakaunės miesteliu Zapyškiu. Šalia esančiuose Netoniuose telkiasi skraidyklių sporto mėgėjai.

Kęstutis Ptakauskas pabrėžė, kad japonišką sodą svarbu puoselėti, prižiūrėti, jame turi kažkas vykti. Jo manymu, čia galėtų rinktis Rytų kovų menų mėgėjai, studentai orientalistai. Sąlyčio taškų būtų galima rasti ir su Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centru, Ch. Sugiharos namais, kurie labiausiai masina japonų turistus.

Architektas mano, kad įtraukus į būsimo sodo kūrimą japonų landšafto specialistus, japoniškas sodas įgautų didelę vertę ir būtų įtrauktas į pasaulinius turizmo maršrutus, katalogus.

Meras Valerijus Makūnas teigė, kad artimiausias uždavinys – kartu su japonais parengti sodo viziją ir techninį planą. Parką būtų galima kurti etapais, o lėšų ieškoti ES fonduose bei pasitelkus privatų kapitalą.

Japoniškas sodas yra neatsiejama japonų kultūros dalis. Jis jungia meną, filosofiją ir pagarbų požiūrį į gamtą. Sodų kūrimo praktika Japonijoje siekia VII amžių.

Japonams nieko nėra negyvo, taigi ir žmogus, būdamas tokia pati gyvybės forma, kaip ir bet kas kita gamtoje, netampa išskirtine būtybe. Jis – tik vienas gamtos elementų. Japonai mano: jei įsibrauni į gamtą ir bandai ją keisti, turi tai atlikti tobulai, savo darbą pakelti į meno aukštumas. Japonų soduose viešpatauja tobula estetika ir harmonija.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA