Kaune įgyvendinamos dvi idėjos, kurių tikslas – sumažinti mieste duobių skaičių. Kauno miesto savivaldybės valdančioji dauguma su lėšų gatvių remontui stygiumi kovoja pasitelkdama informacinius stendus, o opozicija – rengdama konkursą „Mis duobė“. Greičiausiai nei vienas iš pasitelktų būdų realių rezultatų neduos, bet į duobėtas Kauno gatves dar sykį bus atkreiptas dėmesys.
Penktadienį savivaldybėje spaudos konferenciją surengę „Dirbam Kaunui“ frakcijos nariai sakė nuotraukų su žavingiausiomis miesto gatvių duobėmis lauks el. paštu dirbam.kaunui1@gmail.com. Jas galima paskelbti ir frakcijos „Facebook“ profilyje. Užfiksavusiam duobę – nugalėtoją konkurso rengėjai įteiks televizorių. Taip pat bus paskelbtos ir kelios prizinės vietos. Specialią dovaną, kuri kol kas neviešinama, „Dirbam Kaunui“ nariai yra parengę miesto vadovams.
Kauno miesto tarybos narys Artūras Orlauskas įsitikinęs, kad 750 mln. litų siekiančiame savivaldybės biudžete įmanoma rasti apie 50 mln. litų gatvėms iš esmės remontuoti. Dabar, anot jo, tiesiog lopomi lopai. Politikas tikino, jog valdančiajai daugumai siūlyta 3 mln. litų, numatytus savivaldybės veiklos viešinimo darbams, skirti duobėms tvarkyti, tačiau idėja buvo atmesta.
„Bukletai ir skelbimai laikraščiuose miestui yra svarbiau“, – konstatavo A. Orlauskas.
Kauno miesto tarybos narė Antanina Medviedevienė sakė esą tvarkant gatves kasmet daromos tos pačios klaidos – nesilaikoma techninių reikalavimų, laboratoriniai tyrimai atliekami ne proceso eigoje, o po jo. „Galiu patarti gyventojams tik vieną – skambinkite į savivaldybę kasdien. Gal tuomet valdininkai, kurių daugelis įdarbinti politiniu pagrindu, prisimins turį dirbti?“, – sakė A. Medviedevienė.
Kauno mesto tarybos nario Gintauto Labanausko teigimu, valdančiosios daugumos mintis gauti daugiau lėšų gatvėms remontuoti iš Kelių fondo yra nelogiška.
„Tai – kelias į niekur. Lietuva yra tranzito šalis ir magistralinius kelius prižiūrėti būtina. Gal Kaunui padėtų koncesija? Ar bendradarbiavimas su verslininkais ir gyventojais?“, – svarstė politikas. Jo teigimu, įvažiavimų į kiemus programa šiuo metu yra dalinai finansuojama savivaldybės. 70 proc. lėšų skiria gyventojai, o likusius – miesto valdžia.
„Gal turėtų būti atvirkščiai, tuomet darbai greičiau pajudėtų?“, – svarstė G. Labanauskas.
Kauno meras Andrius Kupčinskas, atremdamas priekaištus, tvirtino esą šįmet gatvėms remontuoti numatyta daugiau nei 25 mln. litų. 10,7 mln. litų skiriama iš Kelių fondo, o likusi suma pasiskolinama. Kauno miesto savivaldybė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo duomenis, jog laikinosios sostinės teritorijoje esančios degalinės kasmet sumoka apie 200 mln. litų akcizo.
„Tai, kas grįžta Kauno gatvėms, yra smulkmena“, – įsitikinęs A. Kupčinskas. Norėdami informuoti apie esamą situaciją gyventojus valdininkai nemokamai iškabino plakatus, informuojančius, kiek kasmet sumokama akcizo ir kiek vis dėlto tenka lėšų miestui iš Kelių fondo.
„Mums turėtų grįžti bent pusė to, kas patenka į Kelių fondą iš Kauno. Tada galėtume greitai miesto gatves atnaujinti“, – sakė A. Kupčinskas.
Kauno gatvės iš viso tęsiasi 960 kilometrų. Bendras Lietuvos vietinės reikšmės kelių ilgis – 60 tūkst. kilometrų. Tuo tarpu magistralinių kelių – 20 tūkst. kilometrų.
„Pinigai paskyrstomi neadekvačiai. Jie atsižvelgti į tai kokia Lietuvoje bendra situacija“, – įsitikinęs miesto vadovas.
