Kryžių kalnelyje prie VI forto – atminimas popiežiui, R. Kalantai ir negimusiems vaikams

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šalia VI forto jau beveik trisdešimt metų stovi kryžių kalnelis. Nors savo mastu jis neprilygsta Šiauliuose esančiam apie 200 tūkst. Kryžių kalnui, tačiau ir Kauno kalnelio istorija neeilinė, juolab, kad prieš pastatant kryžius, seniau čia stovėjo sunkusis artilerijos pabūklas.

Įprasmino žinomas asmenybes, laisvės siekį, valstybes – drauges

Pirmas kryžius šalia VI forto transporto žiedo buvo pastatytas apie 1990-uosius. Anuomet juos statė Lietuvos nepriklausomybės siekio inspiruoti Kauno gyventojai. Dabar Kauno kryžių kalnelyje stovi keliasdešimt kryžių, koplytstulpių. Dauguma jų skirti politiniams kaliniams ir tremtiniams, specialioms progoms. Svarbesni: Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje 1993 m. įprasminti; Vilties Prezidentą Stasį Lozoraitį atminti; Romo Kalantos protesto dvidešimtmetį prieš sovietų valdžią atminti su užrašu: „Brangus lietuvi, Romas Kalanta prieš 20 metų trokšdamas laisvės nušvito gyvu fakelu“.

Kryžiai./R. Tenio nuotr.

Nemažai kryžių skirti laisvei ir taikai, jų gynėjams. Išvystame užrašus: „Atkurtai Lietuvai 100“; „Sausio 13-osios aukoms atminti“, „Kovotojams už laisvę“, „Lietuvi, nenustok tikėti Lietuvos laisve“, „Didvyriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę“; „Medininkai 1991.07.31“, „Dieve, išvesk okupantus iš mūsų žemės“; atskirai pastatyti kryžiai partizanams, tremtiniams, Lietuvos šaulių sąjungai. Pasaulinės maldos už taiką asociacijos atstovai iš Japonijos yra pastatę Taikos stulpą (jų pasaulyje tuomet buvo 200 tūkst.) su užrašu „Tebūna pasaulyje taika“.

Japonų pastatytas Taikos stulpas./R. Tenio nuotr.

Dalis kryžių atspindi socialinio gyvenimo problemas: „Negimusių, nužudytų kūdikių atminimui“, „Lietuviai, eikime blaivybės, doros keliu. Kelkime tautos dvasią“.

Dar viena kategorija kryžių susijusi su užsienio valstybėmis: „Islandijos valstybės garbei 1991.01.24 pirmajai pripažinusiai Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę“; „Danijos valstybės garbei 1991 m.“; „Telaimina Dievas Čečėniją“; atskirai „Tautoms, pripažinusioms Lietuvos Nepriklausomybę“.

Ant kalnelio stovi balta Švč. Mergelės Marijos statula. Prie kryžių padėta gėlių, dega žvakės.

Kryžiais prieš okupaciją

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, VI forto kryžių kalnelis – stichiškai susiformavęs kultūrinis reiškinys. „Jis atspindi XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje vyravusias visuomenės nuotaikas, kai besibaigiant sovietmečiui viešosiose vietose imta masiškai statyti kryžiai, koplytstulpiai ir panašūs religiniai tautodailės objektai. Tai yra tos epochos ženklas. Šioje konkrečioje vietoje tai buvo tarsi krikščionybės ir tautiškumo pergalės simbolis prieš sovietinę okupaciją, kurią simbolizavo čia stovėjęs raudonosios armijos tankas. Šia prasme objektas yra artimas Kryžių kalnui“, – sakė S. Rimas.

Švč. Mergelės Marijos statula, už jos – Lietuvos Nepriklausomybės kryžius/R. Tenio nuotr.

Pasidarbavo vandalai

Vos pradėjus kurti Nepriklausomybės kryžių sodelį, buvo susidurta su vandalais: „1990.12.03 naktį, dengtu sunkvežimiu (jis buvo be numerių), prie Nepriklausomybės kryžiaus atvyko 4 asmenys. Jie kryžių nupjovė ir nežinia kur išsivežė. Sunkvežimį vijosi tuo metu pro šalį važiavusi greitosios pagalbos mašina, tačiau jis paspruko. Kryžiaus dvi nuolaužos 1991 m. vasarą rastos TSRS armijos karinio aerodromo (prie Kazlų Rūdos, Marijampolės raj.) teritorijoje. Kryžiaus vietoje pastatytas naujas metalinis kryžius“, – rašoma knygoje „Nukentėję paminklai“.

Sunkusis artilerijos pabūklas, stovėjęs prie VI forto, iki atsirandant kryžių kalneliui./KAVB nuotr.

Prieš tai stovėjo pabūklas

Kaip kalnelis atrodė iki jam atsirandant? Prieš sukuriant kryžių kalnelį, šioje vietoje stovėjo sovietų armijos sunkusis artilerijos pabūklas. Senieji kauniečiai mena į tanką panašų objektą, kuris, esą, buvo nukreiptas į konkretaus žmogaus – tarpukario Užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, gyvenusio bute priešais tą kalnelį, langus.  Tačiau Lietuvos karybos paveldo tyrinėtojas Vladimir Orlov skuba tai paneigti: „Tai ne tankas, o ant vikšrų sumontuotas sunkusis artilerijos pabūklas, kuriame buvo įmontuotas tanko vamzdis. Pats vamzdis buvo nukreiptas kaip įprasta šio pabūklo modeliui – žiūrėjo tiesiai. Šiuo atveju, į VI forto žiedą“, – aiškino V. Orlov. Jo teigimu, tai klasikinis sovietų sąjungos paminklas, turėjęs ideologinę paskirtį – įamžinti pergalę Antrajame pasauliniame kare.

„Sprendžiant iš ginklo modelio, jis tikrai nebuvo naudotas jokiame Kauno „išvadavime“, kaip klaidingai skelbta anksčiau. Į Kauną, kur veikė remonto bazė, šis objektas atvyko pamuštas iš Kenigsbergo mūšio“, – teigė V. Orlov.

Sunkiojo artilerijos pabūklo pavadinimas – „Josif Stalin“, dabartinio kryžių kalnelio vietoje pabūklas stovėjo nuo 1964 m. iki 1989 m.

Išginė iš Karo muziejaus sodelio

Tiesa, pabūklas pirmiau buvo pastatytas Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejaus), bet vos pastačius, iškart sulaukė kauniečių pasipiktinimo, nes Karo muziejaus sodelis buvo sakrali tautos vienybės vieta. Sureagavęs į kauniečių nepasitenkinimą, Kauno vykdomasis komitetas priėmė sprendimą, kad reikia pabūklą kažkur iškelti iš sodelio, kad visuomenė nurimtų.

Anot V. Orlov, kadangi tuo metu buvo projektuojamas VI forto žiedas, vyko aktyvi miesto plėtra, daugiabučių statyba, tad pabūklui išrinkta nauja vieta – erdvė prie VI forto žiedo. Pabūklas čia stovėjo iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

„Jo išvežimas iš Lietuvos susijęs su sovietinės Rusijos federacijos kariuomenės išvedimu iš Lietuvos 1993 m., nes pagal sovietinius įstatymus, ginkluotės paminklai buvo priskirti tam tikram kariniam daliniui. Šis monumentas, kaip žinia, buvo karinio dalinio apskaitoje esantis ginklas“, – teigė V. Orlov.

Demontavus, jis išvežtas į Rusijos gynybos ministerijai priklausantį žinybinį muziejų Kubinkoje, kur veikia didžiausias tankų muziejus. Prieš 10 metų minėtas pabūklas buvo restauruotas ir šiuo metu stovi vieno nedidelio Rusijos miestelio aikštėje.

VI fortas./R. Tenio nuotr.

VI forte veikė karo belaisvių stovykla

Gerokai toliau už kryžių kalnelio yra VI fortas. Seniau jis priklausė sovietinei kariuomenei, čia buvo įkurdinta ginkluotės saugykla. To meto spaudoje rašoma, kad pro kryžių kalnelio vietą seniau vingiavo senas VI forto kelias, vedantis į miesto centrą. Po Antrojo pasaulinio karo prie šio kelio stovėję mediniai forto sargybos pastatai buvo nugriauti, kelias paplatintas ir ištiesintas.

VI forte veikė karo stovyklos padalinys. Teigiama, kad karo stovyklos padaliniuose žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių.

VI forte veikė karo belaisvių stovykla./R. Tenio nuotr.

Pasak V. Orlov, karo belaisvių stovykla „Stalag 336“ Kaune turėjo 7 belaisvių kalinimo vietas, viena jų buvo VI forte.

Nors buvo kalbų, kad kryžių kalnelis stovi ant karo belaisvių palaikų, tačiau V. Orlov tai paneigia: „Belaisvių kapai yra dešiniau forto, ten kur dabar auga daržai.“

Šalia VI forto žiedo esantis kryžių kalnelis./R. Tenio nuotr.

Nėra kultūros vertybių sąraše

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pažymėjo, kad VI forto kryžių kalnelis nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. „Tačiau neatmestina, jog ateityje dėl to kils iniciatyvų“, – teigė S. Rimas.

Beje, kryžiai yra pastatyti virš vandentiekio linijos, kuri kryžių kalnelio vietoje yra užaklinta ir nebeveikianti.

Šiuo metu Kryžių kalneliu rūpinasi Petrašiūnų parapija, uždegti žvakes ateina ir pavieniai žmonės.

10 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Broliai Kaune atsiėmė aukštojo mokslo diplomus

Jau žvelgia į kitą sezoną: „Žalgirio“ gretas papildė gynėjas iš JAV

Puoduką mirtinu įrankiu pavertęs kaunietis stos prieš teismą

Išaugo Kauno stadiono rekonstrukcijos kaina: savivaldybei siūlo ieškoti sprendimų

Apiplėšimą matęs kaunietis ragina surasti piktadarius: viskas prasidėjo autobuse

Po vasariškos kaitros - smarkus lietus su perkūnija

Išdalinti kauniečių padovanoti dviračiai daugiavaikėms šeimoms

Kauno „Jachtklube“ bangas kels septintasis vienos nakties festivalis „Open Air“


Neblaivių vairuotojų šou: vienas pavojingai manevravo, kitas nesugebėjo pervažiuoti per sankryžą

Tarnybos metu pareigūnas partrenkė pėsčiąją