Transporto priemonių draudimo viražai: kokiais atvejais vairuotojams teks paploninti piniginę?

Asociatyvi / R.Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas nukentėjusiems patirtą žalą atlygina „beveik visuomet“. Tai reiškia, kad nors ir retai, tačiau gali atsitikti taip, kad ir apsidraudus iš draudimo bendrovės gausite sąskaitą už padarytą žalą kitai transporto priemonei.

DELFI aiškinosi, ką reikia žinoti, kad po padarytos avarijos nereikėtų dar labiau patuštinti piniginės.

Turi teisę išieškoti žalą

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas sako, kad išimtys egzistuoja, o kai kurios jų gali pasirodyti ir ne tokios jau retos.

„Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nukentėjusiems patirtą žalą atlygina beveik visuomet, išskyrus retai pasitaikančias išimtis, pavyzdžiui kai nukentėjęs asmuo savo noru kaip keleivis važiavo vogta transporto priemone arba jei žala atsirado dėl teroristinio išpuolio. Tačiau tam tikrais, kiek dažniau pasitaikančiais atvejais, draudimo bendrovė turi teisę reikalauti visos arba dalinės kompensacijos iš kaltininko.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas negalioja, kai transporto priemonė naudojama oro uostuose, kitose ne kelių eismui skirtose teritorijose, autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms“, – pažymėjo A. Gimbickas.

Yra tikimybė, kad draudimo bendrovė kai kuriais atvejais pati atlygins žalą nukentėjusiems eismo įvykyje, bet vėliau pareikalaus eismo įvykio kaltininko atlyginti žalą.

Tokių atvejų yra ne vienas:

1. Vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį vairavo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų arba vengė neblaivumo patikrinimo, o taip pat, jei svaiginosi po eismo įvykio.

2. Transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, o eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties – pavyzdžiui, nespėjo sustabdyti automobilio, kurio padangų protektorius nusidėvėjęs.

3. Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę.

4. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.

5. Vairuotojas padarė žalą (sukėlė avariją) tyčia.

6. Draudimo bendrovė taip pat susigrąžins iš kaltininko žalos atlyginimą, jei laiku nebuvo sumokėta draudimo įmoka ar vėluojama ją sumokėti.

„Sudarant draudimo sutartį, draudimo bendrovė prisiima tam tikrą konkretaus vairuotojo riziką, todėl, jei ši rizika pasikeičia, eismo įvykio atveju taip pat iki 50 procentų žalos reikalaujama atlyginti kaltininko. Dažniausi tokio elgesio pavyzdžiai yra kai avariją sukelia ne automobilio savininkas, o kitas vairuotojas, kurio vairavimo stažas mažiau nei dveji metai ir ši aplinkybė nebuvo nurodyta sudarant draudimo sutartį. Taip pat kai savininkas užsiima mokamu keleivių pervežimu (tarkim, UBER ar kita pavėžėjimo paslauga), bet apie tai nėra informavęs draudimo bendrovės. Tai traktuojama kaip padidinta rizika“, – teigia A. Gimbickas.

Beje, įvykus eismo įvykiui, jo dalyviai pagal įstatymą taip pat turi tam tikras pareigas, kurių neįvykdžius dalį žalos taip pat gali tekti apmokėti patiems.

Įvykus eismo įvykiui yra privaloma:

Imtis priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;

Apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais, pvz. nukentėjo asmenys, nesutariama dėl įvykio aplinkybių, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir t.t.“. Nesilaikant šio reikalavimo draudimo bendrovė gali reikalauti pilnai atlyginti žalą.

Pilnai atlyginti žalą bus pareikalauta ir tuo atveju, jei eismo įvykio dalyviai nuslėpė aplinkybes ir tai turėjo įtakos draudimo išmokos dydžiui.

Laiku informuoti draudiką apie sukeltą žalą: apie eismo įvykį pranešti per 3 darbo dienas, o per 5 darbo dienas pranešti apie gautą pretenziją atlyginti žalą. Šiuos nuostatos netaikomos, jei yra aplinkybių, dėl kurių laiku pranešti neįmanoma (pvz., sveikatos sutrikdymas). Apie įvykusį eismo įvykį reikia pranešti ir tuo atveju, kai nėra aišku, kas dėl įvykio kaltas.

Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti.

„Taip pat norėtumėme priminti, kad įvykus eismo įvykiui, atsakingas yra automobilio savininkas, todėl jei automobilis patikimas vairuoti kitiems, atsakomybė tenka ir savininkui“, – primena A. Gimbickas.

Žala sau

BTA žalų reguliavimo departamento transporto ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis vardina ir kitus atvejus.

„Daug apie tai kalbame, bet vis tiek sulaukiame prašymų atlyginti žalą transporto priemonei, pagal tos transporto priemonės privalomą draudimą, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais. Būna atvejų, kai susiduria to paties savininko t.p. – pvz. susiduria dvi kartu važiuojančios tos pačios įmonės transporto priemonės. Neatlyginama, kai padarai žalą sau“, – teigia A. Žiukelis.

Specialistas taip pat pabrėžė pranešimo apie avariją terminą.

„Dalinai prašoma, kad būtų grąžinta nukentėjusiam sumokėta išmoka – kai kaltininkas nepraneša apie įvykį draudimo bendrovei – tą turi padaryti ir kaltininkas, per 3 darbo dienas. Taip pat – kai draudimo sutartyje numatyta viena valdytojų grupė (apribotas jauniausio vairuotojo amžius arba stažas), o vairuoja kitas. Dažnai „seneliui“ priklausantį automobilį vairuoja anūkas. Yra ir daugiau specifinių atvejų, kurie pasitaiko itin retai“, – teigia A. Žiukelis.

Sumokės ir išsireikalaus

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pažymi, kad tam tikri reikalavimai yra tiesiog sąmoningumui.

„Jei vairuotojas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tai draudimo įmonė eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims padengia žalą. Tačiau draudimo išmoką, kurią išmoka eismo įvykyje nukentėjusiai pusei, susigrąžina iš eismo įvykio kaltininko. Toks pat principas galioja ir tais atvejais, jei vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ar net neturėjo teisės vairuoti“, – sako R. Pocius.

Specialistas teigia, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra numatyti atvejai, kai draudimo išmoka nemokama. Tokiems atvejams priskiriamos keletas situacijų: jei žala atsirado dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai; žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje; žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Zoologijos sodas vėl kvies rinkti ąžuolo giles gyvūnams

Kaune pristatyta rekordinė mozaika iš pašto ženklų

Kauno savivaldybė turi darbo pasiūlymą vadovui

Derliaus šventėje Kaune lauks sodo gėrybių degustacija

Kelyje kliudęs automobilį į griovį nuriedėjo sunkvežimis

Vairuotojams nustatytos naujos sankcijos už ištisinės linijos kirtimą

Nelaimė Šilainių pėsčiųjų perėjoje: nukentėjo trys žmonės

Išsituokusių kauniečių vaikai sulauks pagalbos

Ekonomistai užsimojo nustatyti sumą, kurią žmogus gautų nuo gimimo iki mirties

Pavyksta ne kiekvienam: AKU įkopė į trečią veiklos dešimtmetį