Antradienio rytą į Kauną sugrįžo vaidybinio filmo – istorinės dramos „Pelėdų kalnas“ filmavimo komanda. Balandžio 4-23 d. dienomis režisierius Audrius Juzėnas čia darbuojasi su keliasdešimties žmonių komanda.
Nuo pat ryto darbai startavo prie Vytauto Didžiojo bažnyčios (dar vadinamos Kauno švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia) ir prieplaukoje, antradienį filmavosi 30 žmonių. Režisierius negailėjo pagyrų ir apibūdino šią zoną genialiai suprojektuota pasaulio vieta.
Istorinė Laisvės siekiančių gimnazistų drama
„Pelėdų kalnas“ pradėtas filmuoti 2015 m., Kaune darbų sezonas startavo pernai rudenį, antras darbų sezonas pradėtas 2017-ųjų balandį. Filmas pasakoja apie istorinius 1947-1952 m. Lietuvos įvykius, pagrindiniai veikėjai – gimnazistai, partizanai, po Antrojo pasaulinio karo Vakarams skelbę žinią apie Sovietų Sąjungos režimą, filme bus ir meilės, santykių, žmogiškosios laimės siekimo linijų, atsiskleis pokario karta, bijanti, tačiau turinti nenumaldomą širdies šauksmą, reikalaujantį Lietuvos Nepriklausomybės.
Filmas atskleis, kiek daug jauni herojai gali padaryti vardan laisvės. Filmas sukasi aplink tris pagrindinius aktorius: merginą ir du vaikinus. Iš viso komandoje dirba 46 aktoriai, taip pat dar trečiaplaniai aktoriai, masuotė.
Juostoje pasirodys žinomi veidai: Arnas Danusas, Aleksas Kazanavičius, Dainius Svobonas, Darius Meškauskas, Aleksandr Špilevoj, Aleksandra Metalnikova, Monika Bičiūnaitė, Dainius Gavenonis, Anastasija Marčenkaitė ir kt.
Pavasario filmavimo sezone dalyvaus daugiau masuotės, nes atkuriamos didelės Karininkų ramovės restorano scenos, o Pažaislio vienuolyne bus atkurtas 1950-ųjų futbolas: žaidėjai, žiūrovai.
Įvesti eismo ribojimai, griaudės sprogimai, skardens šūviai
Dėl filmavimo darbų Vytauto bažnyčios zonoje įvesti ribojimai: iki 23 val. ribojamas eismas T. Daugirdo, Karaliaus Mindaugo prospekte, Jėzuitų skersgatvyje, Aleksoto gatvėse; taip pat prie bažnyčios uždaryta transporto priemonių stovėjimo aikštelė, iki 23 val. laikinai išjungtas gatvių apšvietimas Jėzuitų skg., Prieplaukos krantinėje bei Karaliaus Mindaugo pr.; iki 22 val. bus naudojami atmosferiniai dūmai bei imituojamas šaudymas iš ginklų.
Visus ribojimus filmavimo metu mieste galite išvysti čia.
Planuoja užbaigti šįmet
Antradienio dieną šalia Vytauto bažnyčios filmuota scena, kai partizanas bėga nuo kariškių, o 20-21 val. bus fiksuojama finalinė filmo scena – susišaudymas, tuomet bus sprogdinama, mėtomos granatos, susitelks daug kareivių.
Nors ši scena bus finalinė, po kurios seks titrai, tačiau drama dar toli gražu nebaigiama filmuoti, Kaune laukia kelių balandžio savaičių įtemptas grafikas, su bent 12 val. darbu per parą. Anot vienos iš „Pelėdų kalno“ prodiuserių Justinos Ragauskaitės, rudens sezone dirbta po 14-15 val. per parą, o pavasarį stengiamasi nepersidirbti, šiuo metu daugiau naktinių pamainų, kai rudenį tebuvo viena.
„Jau nufilmuota 60 proc. filmo, istorinės juostos kūrimo darbus planuojama baigti iki 2017 m. pabaigos. Filmo užbaigimas priklauso ir nuo Kauno miesto geranoriškumo, daug kas padeda, o siekiant kokybės – reikia finansų”, – pridūrė J. Ragauskaitė.
Ji atskleidė, kad vieną pusės minutės sceną šalia Vytauto bažnyčios nufilmuoti užtrunka net pusę dienos.
Numatyta, kad filmas kino teatruose debiutuos 2018 vasario 16 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.
Viršys milijoną eurų
Planuojama, kad filmo kūrimas viršys milijoną eurų, beje, filmo kūrimą remia Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos. Anksčiau režisierius A. Juzėnas portalui „Kas vyksta Kaune“ yra teigęs, kad pagal pagrindinių aktorių lygį, bendrus scenarijaus, planuotės principus, filmas yra kaip holivudinis. „Tačiau, turint šimtą kartų mažesnį biudžetą, nei holivudinio – labai sudėtinga, nėra nei kino studijos, nei bazės – nieko, bet reikia būti padoriam istorijos atžvilgiu, norisi likti ir padoriam kinematografininkui”, – rudenį filmuojant Kauno žiemos vidaus vandenų uoste kalbėjo A. Juzėnas.
Pavasario darbų sezone susiduriama su iššūkiais, tarkim antradienį spigina saulė, o filmo veiksmas vyksta apniukusį lapkritį, tad apšvietėjams teks dengti saulę. „Techniškai bus gan sudėtinga sumontuoti pavasarinę saulę su apsiniaukusiu rudeniu. Bet neturiu Dievo telefono numerio, jei turėčiau – paskambinčiau, pasakyčiau, ko man reikia”, – šmaikštavo A. Juzėnas.
Pagrindinis aktorius norėtų filmuotis Holivude
Antradienį filmavimo aikštelėje apsilankę portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pakalbino vieną iš trijų pagrindinių aktorių – charakteringos povyzos Aidą Jurgaitį. Jis prasitarė, kad tai pirmas jo didesnis filmas ir jame jaučiasi puikiai.
„Pamačius scenarijų pirmą kartą – vaizduotė iš karto dirbo, gan lengva įsivaizduoti vaidmenį, laikotarpį, nes scenaristas Pranas Morkus labai geras. Jaučiasi, kad yra istorija”, – sakė A. Jurgaitis.
„Pelėdų kalne“ jo veikėjas daugiau veikia viduje, nei išorėje, tad sudėtingesnių dalykų, tarkim mokytis bokso, kaip kolegai Arnui Danusui – jam nereikėjo.
Beje, jis tikino nelaikantis savęs vien tik kino ar tik teatro aktoriumi: „Mano komuna – profesija. Anksčiau gal norėjau suvaidinti Hamletą, o dabar svajonių vaidmens neturiu, tik norisi kuo geriau papasakoti istoriją, perteikti personažą, kad patikėtų žiūrovas. Tikiuosi, filmas pasklis po pasaulį, juk dar menininkas Masalskis yra pasakęs: „Kiekvienam menininkui reikalingas pripažinimas.” – Pritariu tam, bet ne dėl to filmuojuosiu, man tiesiog patinka gyventi skirtingus gyvenimus. Aktorystė – vienintelė profesija, kur gali leisti sau pagyventi skirtingus gyvenimus.
Pasiteiravome A. Jurgaičio, ar norėtų jis vaidinti Holivude, atsakė dar nespėjus pabaigti klausimo: „Tai aišku! Kiekvieno jauno aktoriaus svajonė yra padirbėti su profesionalesniais, daugiau patyrusiais žmonėmis, įgyti patirties”, – komentavo vienas iš pagrindinių aktorių.
Režisierius: Kaune – unikali pasaulio vieta
Kalbinamas režisierius Audrius Juzėnas džiaugėsi sėkminga darbų pradžia pavasario sezone ir atskleidė, kodėl pasirinko būtent Vytauto bažnyčios prieigas.
„Manau, tai vienintelė vieta pasaulyje šitaip genialiai suprojektuota architekto, tai genijaus darbas: gatvių išsidėstymas, aukščiai, proporcijos, iš kiekvieno kampo skirtingai matai, gatvės charakteringos to meto architektūrai. Išnaršėme visą Kauną ir pagaliau atradome šią nuostabią vietą”, – sakė A. Juzėnas ir pridūrė: „Kaunas labai geras miestas, Lietuvos kino centre dirba auksiniai žmonės, sklandi komunikacija su savivaldybe. Ir aš nei kiek neperdedu”, – teigė A. Juzėnas.
Aktorius Aidas Jurgaitis pridūrė: „Kaunas man labai patinka, jaučiasi tarpukario dvasia, „Pelėdų kalnas“ supažindina su miestu, gražia, skirtinga architektūra.”
Didelės ambicijos
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo apie filmo ambicijos, prodiuserė J. Ragauskaitė teigė, kad norint tarptautiniu mastu išgarsinti filmą, derėtų jį kurti bendresne kalba, pvz., anglų. „Kita vertus, tokį stereotipą kai kurie filmų festivaliai paneigia: Berlyno, Karlovy Vary, Sen Sebastiano – jų organizatoriai jau susisiekė su mumis ir nori „Pelėdų kalną“ rodyti šiuose festivaliuose”, – džiaugėsi J. Ragauskaitė.
Režisieriaus A. Juzėno užmojai nemaži: „Filmas deklaruojamas Vasario 16-ajai, ką tik atrastas Nepriklausomybės aktas, norisi, kad filmas sukeltų žmonėms tokį pat pakylėjimą, džiaugsmą ir būtų tokio pat lygio atradimas. Ambicijos nemažos, kodėl gi ne? O pasaulinis pripažinimas yra komercinė sąvoka, nes dažniausiai pripažįstami titanikai, avatarai, o ne rimti, „normalūs” filmai”, – mano A. Juzėnas.
Galiausiai jis atskleidė, ko niekada nenorėtų išgirsti apie „Pelėdų kalną“: „Va, dar vienas eilinis lietuviškas filmas”, – tai būtų blogiausias įvertinimas, nes lietuviškas tipinis filmas yra dugnas, nuo kurio reikia atsispirti. Geriausias įvertinimas filmui būtų toks: „Buvo labai graudu žiūrėti šį filmą, duokite šautuvą, einu užsirašyti į karius savanorius, ginsiu tėvynę”, – teigė režisierius A. Juzėnas.
