Mieste pilna nesutvarkytų objektų, kurie gadina Kauno įvaizdį. Tačiau kai kurie objektai – tai tik nebaigtų statybų pavyzdžiai, o dalis kažkada buvo naudojami ir turi iki šiol vertę. Būtent tokius paveldo valdytojus, kurie netvarko savo turto, ir prikalė prie Gėdos lentos.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus atstovai nusprendė sugėdinti tuos, kuriems paveldas nėra svarbus. Internetinėje svetainėje yra rubrika „Gėdos lenta“, kurioje yra dvi vietos iš pačio Kauno ir viena – iš Kauno rajono.
Už nepriežiūrą – negarbė
Kaune gėdą daro senamiestyje, Palangos gatvėje 4A pūpsantis paveldo statinys. Šis pastatas pastatytas dar XIX a. Pirminė jo paskirtis – sandėlis, tačiau dabartinis pastato savininkas nei kiek neprižiūri paveldo objekto. Raudonos plytos griūna, tad yra nesaugu ir praeiviams. Negana to, kad pastatas neapsaugotas nuo atmosferos poveikio, jame jau pradėjo želti nereikalingi augalai.
Kitas pastatas, kuris daro gėdą visam Kaunui yra Šančiuose. Tai jau aprašytame kariniame miestelyje, kuriame pastaruoju metu zuja buldozeriai. „Gėdos lentoje“ puikuojasi Juozapavičiaus 19 pažymėtas kareivinių pastatas. Taip pat įvardinama, kad jis kelia grėsmę, nes nėra tinkamai juo pasirūpinta. Tikėkimės istorija su pastaraisiais šios vietos paveldo objektais nepasikartos ir verslininkai nenuspręs vietoj tvarkymo pasirinkti griovimo darbus.
Trečioji vieta yra kiek toliau nuo paties miesto, tačiau vis tiek patenka į Kauno apskritį – tai Ariogalioje, Raseinių rajone esantis Čėkuvos dvaras. Kultūros departamento svetainėje šalia nuotraukos skelbiama, kad dvaro savininkui, Airijos piliečiui nerūpi jo turimas Lietuvos kultūros paveldo objektas.
Nori, kad visuomenė siūlytų, ką reikėtų pakabinti ant lentos
Apleisti, tačiau paveldo vis dar saugomi, objektai į gėdingą lentą pateko dėl to, kad nesugebėjo savo turtu tinkamai pasirūpinti. Paveldosaugininkai iš „Gėdos lentos“ nukabins, jei turto valdytojai įvykdys reikalavimus ir aptvarkys vis dar vertę turinčius pastatus.
„Šie objektai pas mus kabo jau gana seniai, nes nepaiso departamento nurodymų. Jie pakabinti grindžiant sveiku protu. Norit nebebūti juodajame sąraše, valdytojai turi vykdyti pareigas, prižiūrėti, apsaugoti nuo išorinių veiksnių ar bent jau pašalinti menkaverčius želdinius“, – komentavo Kultūros paveldo vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas.
Specialistas patikino, jog dabar į „Gėdos lentą“ įkeliami objektai, kuriuos pasiūlė patys departamento darbuotojai, tačiau norėtųsi, kad tokius turto nesaugančius piliečius pakabintų ir patys gyventojai. Tuomet galbūt pavyktų sudrausminti paveldinio turto valdytojus ir padaryti miestą tokį, už kurį nebūtų gėda.
