Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lapėno namu vadinamas pastatas buvo vienas iš moderniausių. Kęstučio gatvėje esančiame name seniau buvo prekiaujama kontrabandiniais kailiniais, o šalia pastato buvo kepyklėlė, kurios kvapas užliedavo visą gatvelę. Dabar viskas kitaip: čia įsikūrę gyventi kauniečiai bei palikta erdvės komercinei veiklai.
Jau virš 80 metų Lapėno name sukasi istorijos vingiai. Anuomet kauniečiai labai gerai žinojo šią vietą. Architekto F.Vizbaro suprojektuotas Lapėno namas yra šešių aukštų, išsiskiriantis architektūra, kadaise blizgėjęs šlifuotais stiklais bei ąžuolo mediena.
Namo pavadinimas išliko iki šiol
Pastatas neatsitiktinai vadinamas Lapėno namu. Jonas Lapėnas buvo ekonomistas šio namo savininkas, nuomavęs butus. Jis vienu metu buvo garsiosios akcinės bendrovės „Maistas” valdytojas ir akcininkas, savo karjerą pradėjęs provincijos kooperatyve pardavėju. Be šio įspūdingo pastato, buvo įsigijęs ir Žiegždrių dvarą. J.Lapėnas buvo ir kitų stambių įmonių akcininkas, visuomeniniame gyvenime reiškėsi kaip tautininkų veikėjas. Šis žmogus buvo vienas iš „Vilkolakio“ teatro steigėjų.
Apie šį Kauno turtuolį ano meto spaudoje rašoma, kad jis buvo nesunkiai prieinamas, malonus, sąmojingas, mandagus žmogus. Nebaigus nagrinėti baudžiamosios bylos dėl vadovavimo „Maistui”, J.Lapėnas mirė. Taip ir nesužinojo, kad buvo išteisintas. Tačiau su Jono mirtimi, nesibaigė Lapėnų šeimos istorija Kęstučio gatvėje esančiame name. J. Lapėno įpėdinis Gediminas Lapėnas apsigyveno šeštame aukšte.
Lapėno pavardė, kaip etiketė, liko priklijuota prie šio namo. Iki šiol miestiečiai Kęstučio gatvės šešiaaukštį vadina būtent Lapėno namu.
Prisiminimuose – ir kontrabandinė veikla
Architektai tikina, jog namas yra reprezentatyvus Pirmosios Lietuvos Respublikos Kauno modernizmo architektūros mokyklos pavyzdys. Kauniečiai šia vietą prisimena kaip kvepiančią duona, mat šalia Lapėno namo buvo įsikūrusi kepyklėlė. Gyventojai mena, jog visai šalia buvo miesto pirtis, kuri buvo dideliu miestiečių traukos centru.
Pačiame Lapėno name visada virė gyvenimas. Čia, antrame aukšte, 1938-1939 metais buvo apsistojęs Lenkijos ambasadorius. 1986 m. – pirmas ir antras pastato aukštai buvo skirti auditorinių baldų gamybai. Rūsyje buvo įkurtas neeilinis baras. Trečias aukštas priklausė spaustuvei. Aplinkinėse gatvėse gyvenę vaikai, dažnai žaisdavo ant supresuotų popieriaus kubų.
Anais laikais būdavo ypatingai sunku įsigyti kokį nors retesnį daiktą. Dauguma vienetinių daiktų gyventojai įsigydavo „iš po prekystalio“. Kauniečiai tikina, jog Lapėno namuose buvo įsikūrę kontrabandininkai, kurie pardavinėjo kailinius.
