Ketvirtadienį Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais – prekių ir paslaugų krepšelio galutinė suma bus apvalinama.
Apvalinimo taikymo pradžia suderinta su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyta 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.
Už įstatymo projektą balsavo 65, prieš 20, susilaikė 31 parlamentaras.
Projektą palaikęs liberalas Andrius Bagdonas kalbėjo, kad 1 ir 2 euro centų monetos sukelia biurokratinę naštą verslui ir valstybei.
„Euro centais gaudami grąžą parduotuvėje nepagalvojame, kiek jos mums iš tiesų kainuoja. Biurokratinė našta tenka tiek verslui, tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams, o už 1 ar 2 euro centų monetas iš esmės nieko įsigyti negalime, nebent plastikinį maišelį“, – ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo A. Bagdonas.
Tuo metu siūlymui nepritaręs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad potencialus kainų apvalinimas į didesnę pusę gali suteikti papildomą impulsą infliacijai.
„Mums gal gyvenant Vilniuje, gaunant normalią algą, tai atrodo nesvarbu. Bet jeigu žmogus susidurs su apvalinimu į didesnę pusę ir turės sumokėti 2 ar 3 papildomus centus už savo įprastą perkamą prekę, tai bus blogai, papildomai impulsas infliacijai“, – aiškino T. Tomilinas.
Įstatymo projekte siūlyta nustatyti, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.
Liepos mėnesį siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius buvo pateiktas Euro įvedimo įstatymo papildymo projektas, tačiau Seimo Teisės departamentas rekomendavo teikti atskirą įstatymą.
Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; elektroninės prekyvietės paslaugoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais).
Taip pat apvalinimo nenumatoma taikyti mokesčiams, su mokesčiais susijusios sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais; valiutos keitimui; grynųjų pinigų perlaidoms; grynųjų pinigų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui iš mokėjimo sąskaitos; kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 euro centai, išskyrus numatytus atvejus.
Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.
Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.
