Kalėdos tarpukario Kaune buvo įspūdinga šventė, pasižymėjusi gausia vaišinimo(si) kultūra. Pagrindinis vaišinimo sezonas prasidėdavo po Kalėdų ir trukdavo maždaug iki Užgavėnių. Šis laikotarpis buvo vadinamas balių sezonu, kuriuose ne tik iki soties prisivaišindavai, bet ir galėdavai laimėti įvairių prizų: nuo gyvos ožkos iki kelionės į Paryžių dviem.
Apie Kalėdų tradicijas gruodžio 21 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos knygų klube pasakojo tarpukario maisto kultūros tyrinėtoja Justina Minelgaitė-Plentienė. Renginio metu dalyviai buvo vaišinti bibliotekininkės Alos Volkovos keptais skanėstais: riestainiu su aguonomis, margu riestainiu, medauninku, prėskučiais, žagarėliais, šokoladiniu pyragu, spanguolių kisieliumi. Jaukus susitikimas su vaišėmis priminė tarpukario „faifokloką“ – pavakario arbatėlę.
Namai pakvipdavo cinamonu, vanile, „orandžais“
Artėjant Kalėdoms namai pakvipdavo cinamonu, vanile, „orandžais“ (apelsinais), kepinių sąraše puikuodavosi ne tik „bobos“, bet ir „diedai“, medauninkai ar gardieji pleckai.
„Jei į Kauną atveždavo apelsinų, vadintų „orandžais“, nusidriekdavo pirkėjų eilės, nes apelsiną padovanoti savo simpatijai reikšdavo didelį dėmesio parodymą“, – sakė J. Minelgaitė-Plentienė.
Kalėdinis stalas buvo didžiausia šventė mėsėdžiams: po pasninko reikėdavo išragauti visus kumpius, dešras, „ruliadus“ (vyniotinius), keptas veršio šlaunis, paršelį, triušienos patiekalus, įvairius patiekalus iš kalakutų, ančių, žąsų, vištų. Ant stalo stovėdavo ir drebutiena, košeliena, farširuota žuvis, įvairios salotos. Šventę pasaldindavo desertai: Kalėdų riestainis medauninkas, piednikėliai (meduoliukai), čigoniškas mozūras (plokštainis), saldėsiai su „orandžais“, spurgos, žagarėliai, keksai, tortai su daug „graimo“ (kremo).
Namuose gaminta ir kalėdinė boba ant iešmo ar net kalėdinis diedas.
Einant į balius – paruošti stručio skrandį
Kaune rengti didieji baliai, apie kuriuos Lenkijos karo atašė 1938-1939 m. rašė: „Labai greitai įsitikinau, kad aukštosios visuomenės bendravime be kitų dalykų, viena svarbiausių sąlygų – turėti stručio skrandį ir talentą žaibiškai orientuotis patiekalų ir gėrimų sąrašuose.“
Anot tarpukario maisto kultūros tyrinėtojos, baliai Kaune buvo įspūdingi, ypač jų programa, kartais tai buvo kaukių baliai, įvairūs teminiai baliai. Į balius būtinai reikėdavo gauti kvietimą, kuris dažniausiai būdavo mokamas, o surinktos lėšos keliaudavo labdaros tikslams.
„Balių programa buvo fantastiška: tų dienų kupletai, kuriuose apdainuojamos aktualijos, grodavo net keli orkestrai, buvo rengiamos įvairios loterijos. Prizai galėjo būti nuo keptuvės iki kelionės į Paryžių dviem. Prizų sąraše buvo ir šampanas, vynas, kumpis. Kone įspūdingiausias prizas – gyva ožka. Beje, žurnalistų baliuje buvo galima laimėti gyvą antį“, – šypsodamasi pasakojo J. Minelgaitė-Plentienė.
Vienas didžiųjų vaišių renginių buvo prezidento rengti Vasario 16-osios priėmimai, Karininkų ramovėje vykę nuo XX a. 4 deš. pab. Čia susirinkdavo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Iškilmingo vakaro metu būdavo nuo 5 iki 11 patiekalų. Vakaro metu būtinai patiekdavo užkandį, sriubą (žuvies nugaryčių, vėžių ar kt.), šaltą daržovių ar žuvies patiekalą, karštąjį patiekalą (keptą vištieną, triušieną), o pabaigoje – desertą: ledus, pyragaičius, keksiukus, kompotus, želė. Prezidentas sakydamas tostą keldavo midaus ar šampano taurę.
Kalėdų pirmosios dienos vakare bei antrąją Kalėdų dieną užvirdavo tikras šventinis siautulys: atsidarydavo kavinės, teatrai, barai, buvo rengiamos vaikų eglutės šventės.
Dirbantiems per šventes – 500 Lt bauda
Įdomu, kad švenčių dienomis anuomet buvo draudžiama dirbti.
„Anuomet per valstybines šventes ar minėtinas dienas niekas nedirbdavo, tą reglamentavo švenčių ir poilsio dienų įstatymas. Nedirbdavo kavinės, pasilinksminimo įstaigos, nebuvo galima pardavinėti ir vartoti alkoholio, ginti gyvulių gatvėmis. Nepaisantieji draudimo sulaukdavo įspūdingos baudos: jei kas gindavo žąsis Kūčių dieną – laukdavo 500 Lt bauda arba 2 savaitės arešto“, – sakė istorikė. Žinoma, Kalėdų šventei tai negaliodavo.
Keliaujant į svečius vaikams atvykėliai atnešdavo saldainių, o namų šeimininkams – butelį vyno ar gėlių.
Gruodžio 25-26 d. pasklisdavo džiuginantis vizitavimas: buvo lankomi giminaičiai, draugai, viršininkai, taip pat tais metais padėję žmonės.
