Pasirengimo pasaulio čempionatui metu klysta ne tik Lietuvos rinktinės žaidėjai, bet ir treneriai. Tai po apmaudaus pralaimėjimo, patirto Tamperėje prieš Suomiją, pripažino vienas stratego Kazio Maksvyčio asistentų Evaldas Beržininkaitis.
Dramatišką nesėkmę 79:81 prieš suomius lėmė epizodas, kai po Lauri Markkaneno netaiklaus metimo per Tomą Dimšą kamuolį nuo Roko Jokubaičio galvos nusiėmė ir jį į krepšį prieš pat sireną spėjo pasiųsti Mikaelis Jantunenas.
„Tiesiog stovėjau ir žiopsojau, leidau atsikovoti kamuolį ir pelnyti taškus su sirena. L. Markkanenas nepataikė, maniau, kamuolys atšoks nuo lanko, neatsitvėriau savo žmogaus. Toks kaltės jausmas, prieš komandą nemalonu. Liūdesėlis, padarysime vaizdo analizę, nes ne dėl vieno metimo pralaimėjome“, – kaltę vyriškai prisiėmė R. Jokubaitis.
Visgi paskutinės varžovų atakos metu kitaip išrikiuoti savo pajėgas galėjo ir mūsų rinktinės trenerių štabas, nes gintis per lemiamą išpuolį į aikštę buvo mestas ne pats mobiliausias žmogus komandoje – Jonas Valančiūnas.
„Kalbėjome apie tą situaciją. Buvo logikos Jono neleisti, nes faktas, kad tuo metu aikštėje norėtųsi žaidėjo, kuris būtų mobilesnis ir galėtų keistis ginamaisiais. Čia įvyko truputį toks chaosas. Mes, treneriai, irgi nesiginame – blogai tą situaciją sužiūrėjome“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ sutiko E. Beržininkaitis.
Talk about preparation games 👀 😳
🇫🇮 Finland beat Lithuania at the buzzer 🚨 in front of record-breaking Finnish crowd at Nokia Arena 🔥
Lauri Markkanen dropped 24 points, 7 rebounds, 3 assists and 2 steals 🥶#FIBAWC x #WinForFinland pic.twitter.com/v8c2N9qwNP
— FIBA Basketball World Cup 2023 🏆 (@FIBAWC) August 4, 2023
Lietuviai su suomiais ne tik dažnai laidė tritaškius pro šalį, bet ir neišpildydavo savo sumanymų, strigo ir ypatingo varžovų dėmesio sulaukęs galiūnas po krepšiu J. Valančiūnas.
„Kai kuriais momentais mes per statiškai puolame. Tiek mes, tiek ir Jonas turi susitaikyti su tuo, kad nebus nė vienų rungtynių ir varžovų, kurie paliks jį žaisti vienas prieš vieną. Mums reikia truputį dinamiškesnio krepšinio, žaisti du prieš du, veržtis, nusimesti, o Jonas susirinks savo taškus“, – dėstė E. Beržininkaitis.
Jis atskleidė, kad rinktinės treniruotėse jau pluša ir dar vienas aukštaūgis Ąžuolas Tubelis.
„Kaip ir žinote, iš pradžių Ąžuolo Tubelio prisijungimą ribojo NBA kontrakto sąlygos. Paskui jis atvyko vėluodamas ir dar turėdamas mažytę traumelę, kuri irgi jį šiek tiek pristabdė. Tas vėlavimas nėra gerai, nes kai tu ateini, kiti jau yra pažengę ir apsipratę vienas su kitu.
Jam tikrai nedėkinga situacija, bet dabar jau grįžo ir visa jėga sportuoja. Žaidimo penki prieš penkis su juo dar neturėjome, bet jis jau dirbo su apmstudymais ir kontaktu. Vakare jis jau galės ir penki prieš penkis pasibandyti, tada mes jau daugiau pamatysime. Tai – jaunas, perspektyvus žaidėjas, žiūrėsime ir įvertinsime, ar jis yra geresnis už savo konkurentus komandoje“, – pasakojo žalgirietis.
Palyginti su pernykščiu pasaulio čempionatu, lietuvių žaidime gerokai sumažėjo derinių.
„Pernai turėjome daugiau derinių, o šiemet mūsų matymas yra kiek kitoks ir norime paprastinti tą žaidimą, kad tiek neapkrautume žaidėjų, nes trumpas laikas ir geriau mažesnį kiekį jų įsisavinti bei gerai atidirbti nei daug, bet nekokybiškai. Šiemet eisime su mažesniu derinių kiekiu, bet norime, kad jie funkcionuotų gerai“, – atskleidė Evaldas.
Tiesa, per akistatas su Sakartvelu ir Suomija mūsiškiai rengė net tris kertines atakas, kai sprendėsi mačo likimas. Ir visus tris kartus pasirinkimai buvo skirtingi: iniciatyva buvo patikėta tai Ignui Brazdeikiui, tai Eimantui Bendžiui, tai Margiriui Normantui.
„Mes tų opcijų ir ieškome, ir jų, aišku, turime. Eimantas metimui buvo išvestas idealiai, buvo visiškai laisvas, bet nepataikė – kaip mes treneriai sakome, gal turėjo net per daug laiko pasiruošti ir tai paveikė patį metimą. Šiaip pas mūsų yra tokių žaidėjų, bet niekam ne paslaptis, kad geriausiai mokantis vienas prieš vienas žaisti yra Ignas Brazdeikis. Stengiamės jį išnaudoti. Po krepšiu yra J. Valančiūnas, tam tikrose situacijose galime ir per jį sužaisti.
Bet vienas dalykas, kai tu gali per minutės pertraukėlę nubraižyti tą lemiamą derinį, o kitas atakos ar kėlinio pabaiga, kai patiems žaidėjams reikia priimti sprendimus. Mes vis dar kažkur perlaikome kamuolį – panašiai, kaip kompiuteris, būna užstringa. Lygiai taip pats ir mes, kartais vėluojame su sprendimais. Dar turime, kur tobulėti, ir manau, kad čempionate visus šituos dalykus darysime geriau“, – vylėsi jis.
O kol kas tobulinti reikia labai daug ką.
„Nėra, net ką išskirti – gynybą ar puolimą. Mes ir ten, ir ten turime dar daug ką šlifuoti. Momentais žaidžiame tikrai neblogai, bet įvyksta keitimai, prasideda bangavimas ir rezultato šokinėjimas. Bet kaip ir viskas normalu – iki čempionato dar yra laiko. Mes bandome įvairius ir penketų, ir gynybos sistemų variantus. Reikia tai atidirbti ir visiems sulipti į vieną grupę, kad ji veiktų kaip šveicariškas laikrodis. Norėtųsi, kad viskas pavyktų greičiau, bet burtų lazdelės, deja, neturime, todėl tenka dėti po žingsnį“, – tęsė E. Beržininkaitis.
Šią savaitę Lietuvos krepšininkai du sykius susikaus su Prancūzija – trečiadienį Orleane ir penktadienį Vilniuje.
„Nesinorėtų atskleisti visų derinių. Stebėjome jų pačių rungtynes su Juodkalnija, kur jie naudojo tris-keturis derinius. Akivaizdu, kad jie jų turi ne tiek, o gerokai daugiau, bet per tą pasiruošimą niekas jų nenori visų atskleisti. Visi supranta, kad tuos įrašus vienu ar kitu keliu varžovai gauna. Mes, jeigu sėkmingai išeisime iš grupės, tikėtina, kad vėliau galime susitikti ir su Prancūzija, tai būtų didžioji kova, todėl bandysime pasisaugoti ir neatskleisti visų savo dalykų.
Faktas, kad jau norime artėti prie savo optimalios formos. Norisi su tais žaidėjais, kurie ir bus pagrindiniai čempionate, įeiti į ritmą. Bet negalime ir vien tik su tuo dvyliktuku žaisti, kurį mes galbūt jau esame numatę, nors viena viena yra dar tokia, kur tikrai sprendžiame. Norime dar ir kitus žaidėjus patikrinti bei pasižiūrėti, kas ir kaip“, – aiškino K. Maksvyčio patarėjas.
Skirtingai nei Vilniaus „Wolves“ klubas, neišleidęs į rinktinę Kęstučio Kezmūros, Kauno „Žalgiris“ į nacionalinę komandą delegavo net du savo specialistus – K. Maksvytį ir E. Beržininkaitį. Ar dėl to nenukentės pačių žaliai-baltų pasirengimas sezonui?
„Gintaras Krapikas ir Tautvydas Sabonis liko darbuotis Kaune. Matėme, kad praėjęs sezonas buvo geras, tai galime dalį nuopelnų ir jiems priskirti, nes paruošimas sezonui buvo geras ir bėdų nekilo. Šiemet mes kaip tik paskaičiavome, kad praleisime mažiau treniruočių nei pernai.
Tikėkimės, kad čempionate eisime iki galo, duok Dieve, bet net ir tokiu atveju, mes praleistume gana mažai. „Žalgiryje“ mes viską puikiai susidėliojome ir dar prieš čempionatą sutariame dėl pasiruošimo plano.
O „Vilkų“ gal ten vidiniai reikalai. Žinote, jų sezono pabaiga buvo nekokia, todėl gal jie nori nuo pat pradžių vyktų pasirengimas su vyriausiuoju treneriu“, – svarstė E. Beržininkaitis.
Lietuvos rinktinė kontrolinėse rungtynėse kol kas yra pasiekusi dvi pergales – 100:72 įveikta Ukraina ir 104:102 Sakartvelas, bet 79:81 nusileista Suomijai su NBA žvaigžde Lauri Markkanenu.
Pasaulio krepšinio čempionatas startuos rugpjūčio 25 d. trijose valstybėse: Indonezijoje, Filipinuose ir Japonijoje.
Lietuviai turnyrą pradės Filipinų sostinėje Maniloje ir D grupėje varžysis su Meksika, Juodkalnija bei Egiptu.
Suomija taip pat kovos čempionate – E grupėje jų laukia Vokietija, Australija ir Japonija.
Likęs rinktinės tvarkaraštis prieš pasaulio čempionatą:
08 09 d. 19.30 val. Prancūzija – Lietuva (Orleanas)
08 11 d. 19.30 val. Lietuva – Prancūzija (Vilnius)
08 14 d. 19.30 val. Lietuva – Suomija (Klaipėda)
08 19 d. Lietuva – Puerto Rikas (Taivanas)
08 22 d. Lietuva – Latvija (Taivanas)
Daugiau naujienų skaitykite čia.
