Šią savaitę Kauno valstybinėje filharmonijoje vyksiantį jau 25-ąjį kompozitorių Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalį ketvirtadienio vakarą pradės neįprastos sudėties Norvegijos džiazo ansamblis „Ivar Kolve trio“. Į Kauną šis nuo 1994-ųjų muzikuojantis kolektyvas grįžta su kontrastinga, šiuolaikinio džiazo ir senosios norvegų tautinės muzikos ritmais žėrinčia koncertine programa.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ paprašytas prisiminti ketvirtį amžiaus gyvuojančio, dviejų skirtingų šalių genijų vardais pavadinto muzikos festivalio ištakas, vienas jo sumanytojų Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta papasakojo: „Idėja kurti tokį festivalį užgimė per vienus naujuosius metus, po koncerto, kurį organizavome drauge su mano geru bičiuliu iš Norvegijos, Bergeno miesto, tuomet kultūros skyriui vadovavusiu Estenu Selviku.
Jis į Kauną buvo atvežęs kvartetą, o po koncerto aptarinėjome tolesnius planus. Taigi, galima sakyti, tada ir sutarėme tiesti kultūrinius, muzikinius tiltus tarp Bergeno ir Kauno, dar tiksliau, – tarp Lietuvos ir Norvegijos.
Su šia šalimi užsimezgė labai šilti, draugiški ryšiai, Kaunas ne kartą gavo norvegų dovanų, – muzikos instrumentų, kompiuterių, autobusų. O mūsų sumanytam muzikos festivaliui labai pritiko du didieji kūrėjai – iš Norvegijos pusės Edvardas Griegas, iš Lietuvos – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Abu jie gyveno ir kūrė panašiu laiku, abiejų muzika plačiai skamba pasaulyje. Jų vardais pavadinę festivalį, mes dar labiau išpopuliarinome tai, ką šie didieji kompozitoriai sukūrė. Beje, festivalyje skamba ir šių laikų kompozitorių kūryba. Ne išimtis bus ir šiemetinis E. Giego bei M. K. Čiurlionio festivalis“, – sakė J. Krėpšta.
Pristatant jo programą, pažymima, jog ansamblio, kuris šiemet festivalio scenoje pasirodys pirmasis, įkūrėjas, marimbos ir vibrafono virtuozas Ivaras Kolve baigęs studijas Bergeno konservatorijoje, stažavosi JAV pas vieną žymiausių pasaulio marimbininkų Dave’ą Samuelsą.
I. Kolve ne tik groja įvairių sudėčių ansambliuose ir solo, atlieka programas su simfoniniais orkestrais, bet ir kuria muziką įvairiems džiazo ansambliams bei projektams. Mušamaisiais instrumentais ansamblyje grojantis Steinas Inge Brækhusas atlikėjo karjerą pradėjo dar devintajame XX a. dešimtmetyje.
Grupių, kuriose grojo šis išskirtinio talento būgnininkas, sąrašas yra itin ilgas. Jame išvardinti bene visi žinomiausi Norvegijos ir Švedijos džiazo ansambliai, kitų Europos šalių ir JAV atlikėjai. S. I. Brækhusas taip pat yra muzikos prodiuseris, turi mobilią įrašų studiją „Breakhouse Studio” ir mokytojauja Stavangerio universiteto Muzikos ir šokio institute. Trio kontrabosininkas Sébastienas Dubé muzikinį išsilavinimą įgijo Kvebeko (Kanada) konservatorijoje, vėliau tęsė studijas Raiso (JAV) ir Pietų Kalifornijos universitetuose. Keletą metų dirbęs įvairiuose šių šalių orkestruose, jis 1993 metais persikėlė į Skandinaviją, kur jo karjera sėkmingai klostosi iki šiol.
Penktadienio vakarą festivalio, kurį mielai kasmet remia Norvegijos ambasada, koncerte greta vieno iš svarbiausių neprilygstamojo lietuvių romantiko ir simbolisto M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos skambės ir vienintelė išlikusi E. Griego simfonija c-moll. Klausytojai taip pat turės išskirtinę progą išgirsti ypatingą solistę – 2022 metų prestižinio tarptautinio Van Cliburno (JAV) konkurso sidabro medalio laimėtoją pianistę Anną Geniušienę. Ji atliks vieną žymiausių fortepijoninių kūrinių pasaulyje – E. Griego koncertą fortepijonui a-moll, kurį autorius parašė būdamas vos 24-erių.
Pianistė 2015-aisiais baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, vėliau Londono karališkoje muzikos akademijoje įgijo magistro diplomą su pagyrimu (prof. Christopherio Eltono klasė). Savo pirmąjį rečitalį ji atliko būdama vos septynerių. Nuo tada šios pianistės karjera – įvairialypė ir universali. A. Geniušienė yra koncertavusi Nacionalinėje koncertų salėje Dubline, Menų muziejuje Tel Avive, Carlo Felice teatre Genujoje, Greppi koncertų salėje Bergame ir daugelyje kitų.
Atkreipiant dėmesį į kitą festivalyje skambėsiantį kūrinį, svarbu priminti, kad simfoninė muzika visuomet traukė M. K. Čiurlionį: jos klausėsi koncertuose, studijavo partitūras ir pats mokėsi orkestruoti. Kompozitorius sukūrė dvi simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, tačiau taip ir neturėjo progos jų išgirsti.
1901-aisiais sukurta simfoninė poema „Miške“ yra pirmasis jo simfoninis kūrinys. O Edvardo Griego genialumo paslaptį iš dalies galima paaiškinti tuo, kad jis intuityviai atpažino tai, kas norvegiška, tikra ir žavinga. Jo įtaka norvegų kompozitoriams bei kitų šalių žmonių požiūriui į Norvegiją buvo ir tebėra neprilygstama. 1867 metais sukūręs savo pirmąją ir vienintelę simfoniją, kompozitorius ant partitūros užrašė „niekada neturi būti atliekama“.
Tyrėjai teigia, kad toks savikritiško kompozitoriaus sprendimas susijęs su jo tautiečio Johano Severino Svendseno pirmosios simfonijos premjera, nes E. Griegas jautėsi esąs prastesnis, ne taip gerai savo kūryba perteikiantis šiaurietiškąjį koloritą. Po kompozitoriaus mirties rankraštis atiteko Bergeno viešajai bibliotekai, kuri daugiau nei šimtmetį ištikimai vykdė paskutinę kūrėjo valią. Tik dėl šaltojo karo situacija netikėtai pasikeitė: sovietų muzikai gavo rankraščio fotokopiją, o dirigentas Vitalijus Katajevas 1980 metų gruodį pirmą kartą, be Norvegijos sutikimo, atliko visą simfoniją, kuri buvo transliuojama radijo bangomis. Norvegai reagavo žaibiškai ir netrukus susigrąžino savo nacionalinę teisę: jau 1981-aisiais Bergeno filharmonijos orkestras šį kūrinį atliko gyvai.
Norvegams ir visam meno pasauliui minint kompozitoriaus E. Grygo 180-ąsias gimimo metines, festivalyje Kaune šeštadienį pristatoma programa „Grožio ir šviesos link. Dedikacija Edvardui Grygui“. Anot muzikologės Jevgenijos Žakienės, jos dramaturgija pasižymi neskubriu tempu, ypatingu dėmesiu detalėms, nuolat kylančia emocine temperatūra. E. Grygo paveikslas atsiskleidžia visiškai, – menininkės Rita Preikšaitė (mecosopranas), Rūta Blaškytė (fortepijonas) Virginija Kochanskyrė (aktorė ir režisierė) įtaigiai kalba jo dainų, muzikos ir laiškų balsu. Per dainas ir laiškus subtiliai skleidžiasi kompozitoriaus meilė tėvynei, santykis su Dievu, kūrybos bei gyvenimo prasmės paieškos, jausmai mylimajai, grožio ilgesys.
Paskutinįjį festivalio vakarą (sekmadienį) Kauno bigbendas (dirigentas Tomas Botyrius) Kauno valstybinėje filharmonijoje atliks unikalią programą, skirta E. Griego 180-osioms gimimo metinėms, apimančią įvairius, tačiau žinomus ir girdėtus norvegų kompozitoriaus kūrinius. Pirmoje koncerto dalyje skambės legendinių džiazo meistrų Duke’o Ellingtono ir Billio Strayhorno „Peer Gynt“ („Peras Giuntas“) aranžuotės. Antrosios dalies turinį parengė lietuvių džiazo muzikantų komanda, kuriuos sutelkė kompozitorius, trombonininkas ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis. Programoje skambės džiazinės E. Griego kompozicijos, išaugusios iš žinomų fortepijoninių lyrinių pjesių, dainų ar orkestrinių kūrinių fragmentų.
