Naujausiuose reitinguose – pokyčiai pirmame kandidatų į prezidentus trejetuke. Stebinęs advokato Igno Vėgėlės reitingas leidžiasi, rodo naujausia Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 18–27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Delfi kalbinti politikos ekspertai žada, kad pokyčių į šiuos reitingus gali įnešti ir dabar politinę padangę krečiantis skandalas.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Smunka Vėgėlės reitingas
„Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad pirmąją poziciją prezidentiniuose reitinguose ir toliau išlaiko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Gruodžio mėnesį jį pasirinkę būtų 17,7 procento respondentų, sausį šis rezultatas siekia 19,4 procento.
Antroje pozicijoje – dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Parama jai nuo praėjusios apklausos augo paklaidos ribose. Štai gruodį ją pasirinkę būtų 10,3 procento apklaustųjų, sausį – 13 procentų.
Trečioje vietoje lieka advokatas Ignas Vėgėlė. Jo reitingo pokytis šioje apklausoje pats ryškiausias. Dar gruodžio mėnesį jį rinkosi 10,4 procento apklaustųjų, sausį šis rezultatas sumenko iki 6,8 procento. Praradimas – 3,6 procento, tai paklaidos ribas peržengiantis reitingo pokytis.
Ketvirtoje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Už jį gruodį savo balsą atidavę būtų 5,3 procento respondentų, sausio mėnesio rezultatas – 5,2 procento.
Toliau – europarlamentarė, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Gruodį už ją balsavę būtų 5,8 procento apklaustųjų, sausio mėnesio rezultatas – 4,7 procento.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šioje lentelėje užima šeštą poziciją. Už jį gruodį balsavę būtų 3,1 procento apklaustųjų, sausį – 3,9 procento.
Toliau – visuomenininkas Andrius Tapinas. Gruodį už jį savo balsą atidavę būtų 3,7 procento respondentų, sausį – 2,5 procento.
Tada – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gruodį už ją būtų balsavę 4,1 procento apklaustųjų, sausį – 2,2 procento.
Lentelę užbaigia buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Gruodžio mėnesį už jį balsavę būtų 2,4 procento apklaustųjų, sausio mėnesio rezultatas – 2 procentai.
Už kitą kandidatą gruodį balsavę būtų 5,9 procento apklaustųjų, sausį – 10,3 procento.
Gruodį nebalsavę būtų 13,4 procento, sausį – 10,8 procento respondentų.
Na, o gruodį nežinojo 15 procentų, o sausį – 19,2 procento apklaustųjų.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis ir Remigijus Žemaitaitis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Kalpokas: laukiame, kas bus nauja žvaigždė
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas pabrėžė, jog dėmesys I. Vėgėlei natūraliai ėmė slopti.
„Tas ir buvo prognozuota, kad jeigu I. Vėgėlė lieka vieno klausimo politiku, o jis bent kol kas tokiu lieka, tai tas dėmesys jam natūraliai ims slopti, kadangi kitos temos pasidaro aktualesnės.
Išskyrus tuos karščiausius sąmokslo teoretikus, arba tie, kurie buvo užsiangažavę svirplių miltų klausimu, tai niekam ta pandemija jau nebeįdomi. Todėl mes matome tą kritimą“, – kalbėjo politologas I. Kalpokas.
Jis sakė esantis nustebęs, kad advokatas I. Vėgėlė neišnaudoja seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus įtariamo Kristijono Bartoševičiaus skandalo.
„Kas mane labai stipriai stebina, tai kad I. Vėgėlė nesinaudoja savo kaip teisininko išsilavinimu, advokato pozicija būtent šio skandalo kontekste. Mes jo visiškai nematome, nepateikiami jokie vertinimai, iš esmės I. Vėgėlė yra dingęs“, – kalbėjo I. Kalpokas.
VDU docentas teigė, jog šio skandalo kontekste politinius taškus susirinks S. Skvernelis ir kiti, kurie aktyviau ir aršiau reiškiasi.
„Tai matyčiau I. Vėgėlės dar didesnį smukimą artimiausioje ateityje. Nes jeigu jau prieš tai pandemija buvo visiems nusibodusi ar pamiršta, tai K. Bartoševičiaus skandalo kontekste turbūt išvis daugelis net pamiršo, kad kažkada net egzistavo pandemija“, – pabrėžė jis.
Delfi pašnekovas I. Kalpokas kalbėjo, jog tie, kurie I. Vėgėlę remia būtent dėl pandemijos klausimų, savo paramos nenukreips į aktyviai Seimo skandale pasisakantį S. Skvernelį.
„Vis tiek tos priemonės pandemijos buvo vykdomos. Ir tų taškų S. Skvernelis nesusirinks. Bet tie, kurie į I. Vėgėlę žiūrėjo kaip į protesto kandidatą, tas gali įvykti. Greičiausiai kažkiek susirinks S. Skvernelis, kažkiek galima galvoti ir apie tą patį Remigijų Žemaitaitį, kuris irgi nori į save dėmesį atkreipti – tapti platesnio diapazono kandidatas.
Manau, kad labiau bendrieji protesto balsai išsiskaidys čia. O tie keli procentai, kuriems pandemija vis dar yra skaudulys, galimai pasiliks ir su I. Vėgėle“, – įžvalgomis dalijosi VDU politologas I. Kalpokas.
„Laukiam, kas bus nauja žvaigždė K. Bartoševičiaus skandalo kontekste – su labai dideliu įtarimu į S. Skvernelį“, – apie būsimus reitingus kalbėjo VDU politologas.
O vertindamas prezidento G. Nausėdos reitingus, VDU politologas I. Kalpokas teigė, jog dėl savo pozicijos nuolatos matomas šalies vadovas gali džiaugtis ir gana stabiliu reitingu.
„Pakankamai sėkmingai pastaruoju metus jis sugeba išlaviruoti, nelįsdamas į itin didelius konfliktus su kuria nors grupe. Aišku, Prezidentūros ir konservatorių nesutarimai yra rutina, bet tiesiog visi prie to priprato, kad tai natūralus dalykas“, – komentavo I. Kalpokas.
Jastramskis: keista, kad Vėgėlės paskutines savaites nematyti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis priminė, jog reitinguose I. Vėgėlė šovė į viršų nuo pat pradžių.
„Bet atsimušė į kažkokias tai lubas. Iš dalies tai yra natūralu. <…> Jis yra ne partinis, visiškai už ribos bet kokio politinio, ar partinio elito – tai iš esmės yra jam palanku. Jis gali visą laiką sakyti, kad jis yra nesusijęs su partijomis, politinėmis partijomis“, – teigiamą aplinkybę I. Vėgėlei įvardijo politologas M. Jastramskis.
Vis dėlto politologas konstatuoja, kad nedalyvaujant politinės sistemos diskusijose yra sunku išlaikyti viešosios erdvės dėmesį.
„Dar kitas dalykas – I. Vėgėlę iškėlė tie pandeminiai klausimai. Bet faktas yra tas, kad jie jau nėra aktualūs. Jam reikia surasti kažką kito.
Man yra šiek tiek keista, kad I. Vėgėlės nesimato pastarąsias porą savaičių. (…) Tas pirminis jo iššovimas buvo, čia tiesiog klausimas įdomus – ką jis toliau darys, kokių veiksmų jis imsis. Ar sugebės kažkaip paimti naujų klausimų, kažkaip save su jais susieti – daugiau nei pandeminiai dalykai“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas, žvelgdamas į prezidentinę reitingų lentelę, pažymėjo, jog dabartinė šalies vadovo G. Nausėda situacija yra jam patogi.
„Vienu metu atrodė, kad čia viskas labai išsilygino, bet dabar I. Vėgėlei pasmukus žemyn, dešinė negali pasiūlyti kažko, kas yra pirmą vietą pretenduotų, tai G. Nausėdai yra visai gerai“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi politologas M. Jastramskis.
Visgi, priežasčių dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos reitingo mažėjimui ar didėjimui nėra.
„Jis nedaro, sakykime, kažkokių labai didelių klaidų, kurios galėtų kainuoti jo rėmėjų paramą. Iš kitos pusės – nepritrauks jis žmonių, kurie yra juo nusivylę ir už jį nebalsuos“, – Delfi kalbėjo VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
Zokas: Vėgėlės pasirinkta tema išsikvepia
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad prezidento arba Vyriausybės vadovo pozicija iš karto užtikrina tam tikrą reitingų tvarumą, kaip ir ryškesnių balsų opozicijoje. O tai, kad advokato I. Vėgėlės reitingas krenta, gali lemti įvairios priežastys.
„Kandidatams „iš šalies“, kurie nedalyvauja politiniame lauke, be abejo, tokiems yra sunkiau išsilaikyti. Tai arba tavo tema, ant kurios tu iškilai turi būti labai aktuali. Arba turi ieškotis įvairių kampų, kaip išsilaikyti tame lygmenyje.
Tikėtina, kad ta (I. Vėgėlės, aut. p.) pasirinkta tema išsikvepia, arba ji nėra šiuo metu tokia aktuali. I. Vėgėlei irgi reikia ieškoti naujų variantų, naujų kampų, kaip save reprezentuoti kaip universalų, pilnavertį politiką.
Tada tas reitingas ir išsilaikytų – reikia nuolat apie save priminti. Nes apie save priminti prezidentui, ar ministrui pirmininkui yra kur kas paprasčiau“, – Delfi sakė sociologas I. Zokas.
Sociologas I. Zokas teigė, jog advokatas I. Vėgėlė į reitingus iššoko gana aukštu reitingu.
„Bet tai visiškai nereiškia, kad negali (į ankstesnes pozicijas, aut. p.) I. Vėgėlė grįžti. Jis turi potencialo, turi savybių, kurios daliai elektorato tinka ir patinka. Tik atliepti tos dienos politinę darbotvarkę, ar poreikius piliečių – čia gal būna prasilenkimas“, – kalbėjo „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausio 18–27 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
