Savaitgalį didelis bruzdesys kilo dėl Kačerginėje pasirodžiusių medkirčių. Nors vietos bendruomenė apie kirtimus esą buvo informuota, gerokai praretinto miško vaizdas kai kuriems gyventojams smogė į paširdžius. Valstybinių miškų urėdija (VMU) tikina, kad šalinami tik kenkėjų apnikti medžiai, o iškirsti plotai bus atsodinti, į vykdomus darbus sureagavo ir Kauno rajono savivaldybė.
Teigia, kad krenta stiprios pušys
Apie Kačerginėje neva paskubomis vykdomus darbus šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė publicistas, politikas Algimantas Rusteika, pažymėjęs, kad greta yra sveikatingumo Šaltinių takas, „Barsukynės“ ir „Apuokynės“ miško poilsiavietės, pamėgtos kačerginiečių ir kauniečių.
„Ir štai, prie tų miško poilsiaviečių priartėjo tai, kas laukia Lietuvos. Dirba ir savaitgaliais, ir vakarais, kad tik greičiau prasisuktų ir niekas nepastebėtų, neužfiksuotų vaizdo įrašais. O koks brandus, šviesus miškas. Ir ne privatus, valstybinis. Iki pirmadienio nušienaus, išveš ir tada teigs, kad buvo iškirsti sausuoliai ir sergantys medžiai. Nors jau dabar matosi, kad taip nėra“, – svarstė A. Rusteika.
Kačerginės miestelio bendruomenės „Vizija“ valdybos pirmininkė Jolanta Petrylė portalui lrytas.lt pirmadienį sakė, kad pamačiusi iškirsto miško vaizdus neteko žado – esą patiesta daug gražių, stiprių pušų.
„Daugelį vietos gyventojų apstulbino toks sprendimas, – kalbėjo J. Petrylė. – Suprastume, jei būtų kertami sergantys, lūžtantys, sausi medžiai. Tačiau dabar iškirstos iš pažiūros visiškai sveikos pušys.“
Urėdija: kertami sergantys medžiai
Kirtavietėje pakabintoje informacinėje iškaboje VMU pažymi, kad kertami sergantys, žievėgraužio tipografo užpulti medžiai. Miškininkų aiškinimu, tai yra dažniausiai sutinkamas paprastosios eglės kenkėjas, pirmiausia atakuojantis išvartas ir pažeistus medžius, taip pat puolantis vidutinio ir vyresnio amžiaus gyvas egles.
VMU pažymi, kad pažeisti, sanitariniu požiūriu pavojingi medžiai kertami Dubravos regioninio padalinio Ežerėlio girininkijos 89 ir 90 kvartaluose. Medžiai pjaunami ir pjaustomi į sortimentus, o kirtimo liekanos paliekamos kirtavietėje biologinei įvairovei palaikyti. Medieną numatoma sandėliuoti prie poilsiavietės „Apuokynė“, ją apdorojus – parduoti pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis.
Anot urėdijos, kirtimo planai buvo pristatyti susitikime, kuriame dalyvavo Kačerginės, Ringaudų seniūnijų darbuotojai ir gamtotvarkos specialistai. Minėtas skelbimas sausio 25 d. paviešintas bendruomenės „Vizija“ internetinėje svetainėje, tačiau VMU komunikacijos kanaluose žinių apie kirtimus nėra.
Kirtimo darbus Kačerginėje preliminariai numatyta atlikti sausio 25 – vasario 28 d., o iškirstus plotus atkurti per 2024-2025 metus.
Meras kreipėsi į ministrą
Antradienį Kauno rajono savivaldybė paskelbė gavusi dėl kertamo brandaus miško sunerimusių Ringaudų ir Kačerginės gyventojų kreipimąsi. Pasak savivaldybės, socialiniuose tinkluose kilo įvairių interpretacijų, žmonės tvirtino, esą kertami ne tik sausuoliai, bet ir sveiki medžiai. Nuskambėjo interpretacijos, neva iškirstuose plotuose gali iškilti kotedžai.
„Reaguodamas į gyventojų skundus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, atkreipdamas dėmesį, kad Kačerginės miestelis turi kurortinės teritorijos statusą, todėl labai svarbu atsakingai elgtis su gamtos ištekliais, be to, į medžių kirtimą žmonės reaguoja itin jautriai, todėl miškininkai turėtų aktyviau komunikuoti su vietos bendruomene“, – rašoma savivaldybės pranešime.
VMU Dubravos padalinio Ežerėlio girininkijos vyriausiasis miškininkas Marius Gruzdas darkart tvirtino, kad Kačerginėje vykdomi sanitariniai kirtimai. „Šie metai buvo labai palankūs egliniam tipografui: kenkėjas pažeidė didelius plotus, o netvarkomi pažeisti medžiai kelia pavojų miško lankytojų saugumui ir sveikatai“, – aiškino miškininkas.
Pasak jo, Kačerginės miške, šalia rekreacinių objektų, buvo pažeisti du miško masyvai: 1,3 ha ir 0,7 ha ploto. M. Gruzdo tikinimu, kertami tik eglinio tipografo užpulti medžiai, o iškirsti plotai dar šiemet bus atsodinti tipinėmis šiai vietovei medžių rūšimis.
Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė ir Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė mano, kad atsodinant mišką prireiks gyventojų pagalbos, todėl yra pasirengusios organizuoti talkas. Į gyventojams rūpinčius klausimus atsakys Ežerėlio girininkijos darbuotojai.
Savivaldybė pasirengusi perimti „Žibutę“
V. Makūnas savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį patikslino reaguodamas į Kačerginėje kertamą mišką ir LSMU Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos skyriaus – sanatorijos „Žibutė“ perdavimą Turto bankui skubos tvarka parengęs raštą aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrams.
Kačerginiečiai sunerimę dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Ežerėlio girininkijos vykdomų plynų brandaus miško kirtimų. Miestelio gyventojus taip pat sujaudino žinia apie uždaromą LSMU Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos skyrių „Žibutė“ ir ketinimą šios gydymo įstaigos sklypą bei ten esančius statinius perduoti Turto bankui.
„Vaikų sanatorija Kačerginėje gyvuoja jau daugiau kaip 60 metų, tai irgi svarbi Kačerginės identiteto dalis. Gyventojai nuogąstauja, kad privatizavus „Žibutę“ čia galimai iškils kotedžai, o gyventojai neteks svarbių sveikatinimo paslaugų. Kačerginės bendruomenė surinko daugiau kaip 500 parašų, kad „Žibutė“ nebūtų privatizuota. Gyventojų kreipimesi į Kauno rajono savivaldybės ir LSMU Kauno klinikų vadovus prašoma išsaugoti čia veikiančią įstaigą ir teikiamas paslaugas“, – situaciją paaiškino Kauno rajono meras.
Anot jo, savivaldybė yra pasirengusi perimti „Žibutės“ sanatoriją ir pritaikyti ją visuomenės poreikiams. Geriausiai tai esą būtų galima padaryti partnerystėje su LSMU Kauno ligonine, o tokio bendradarbiavimo pavyzdžių savivaldybė jau turi.
„Esame pasiruošę bendriems projektams su LSMU, Lietuvos kurortų asociacija, kitomis institucijomis. Nuoširdžiai prašau jūsų užtikrinti, kad Kauno rajono kurortinė teritorija būtų apsaugota nuo neapgalvotų veiksmų, galinčių jai padaryti žalos, taip pat – kad būtų užtikrintas jos darnus vystymasis ir paslaugų prieinamumas gyventojams“, – į institucijas viešai kreipėsi V. Makūnas.
