Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) šeštadienį vykusio tarybos posėdžio metu priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama aktyviau kovoti su infliacija.
Dokumente įvardijami aštuoni ministrų kabinetui siūlomi veiksmai.
Tarp jų – Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių sistemos pertvarkos projektą, palankų mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, svarstyti valstybinio plėtros banko steigimą, įpareigoti vartotojų apsaugą turinčias užtikrinti institucijas stebėti galimus nesąžiningus susitarimus tarp prekybininkų.
Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija lapkričio mėnesį, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 21,4 proc., o vidutinė metinė – 18,1 procento.
Rezoliucijoje taip pat skelbiami įtarinėjimai, kad didieji prekybos tinklai nepagrįstai kelia kai kurių maisto ir kitų prekių kainas.
„Rytoj, gruodžio 11 dieną, sukanka du metai kaip dirba Ingridos Šimonytės dešiniųjų Vyriausybė (…). Kai mes kalbam apie nuolat kylančias kainas, tai tikrai Vyriausybė padarė neviską arba padarė netiksliai ar ne taip, kaip turėjo būti padaryta“, – tarybos posėdyje sakė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Jos teigimu, abejonių kelia tai, ar kainos kai kuriuose prekių ir paslaugų sektoriuose taip ženkliai auga pagrįstai.
„Rinkos ekonomikai būdingas pelno siekis neturi tapti besąlygišku godumu, kai daug gyventojų vos gali išgyventi“, – rašoma rezoliucijoje.
Tarybos posėdyje taip pat nuspręsta priimti kitą rezoliuciją, kuria dėl parlamente svarstomų Švietimo įstatymo pataisų LSDP kreipiamasi į Vyriausybę ir parlamento vadovybę, raginama atlikti išsamų jų poveikio vertinimą.
Pataisomis Vyriausybė siūlo nustatyti privalomus nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams, dešimtokams įvesti slenkstį – jie turėtų testus išlaikyti bent patenkinamais pažymiais.
Pasak LSDP pirmininkės pavaduotojo Liutauro Gudžinsko, švietimo reformoje numatyta nauja moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka „sujauks vaikų gyvenimą, didins atskirtį, lems mažųjų mokyklų griūtį“.
„Pagal pateiktą siūlymą, iki 40 proc. dešimtokų (būtent tiek jų 2022 metais nepasiekė patenkinamo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) lygio) bus nukreipiami į profesines mokyklas arba jiems bus siūloma kartoti dešimtos/antros gimnazijos klasės kursą. Neatmestina galimybė, kad didelė dalis tokių bręstančių ir dar savęs ieškančių moksleivių apskritai nutrauks savo studijas“, – sakoma rezoliucijoje.
Joje taip pat pažymima, kad įstatymo pataisos numato, jog pasiekimų patikrinimas nuo šiol bus organizuojamas ir ketvirtos klasės vaikams.
„Tai visiškai keičia ligšiolinę politiką. Lietuvoje jau kurį laiką, remiantis tarptautine praktika ir ekspertų rekomendacijomis, pradinių mokyklų auklėtiniai apskritai negauna pažymių. Todėl tokios naujovės sukels didelį stresą pradinukams. Neatmestina, kad tai skatins vaiko asmenybei žalingą savęs gėdijimąsi, nuo mažens „niekam tikusio“ mokinio tapatybės formavimąsi“, – rašoma dokumente.
Rezoliucijoje socialdemokratai prašo išnagrinėti opozicinių partijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų pozicijas ir pasiūlymus bei atlikti išsamų poveikio vertinimą, neeliminuoti mokinių, neišlaikiusių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dešimtoje klasėje, neišformuoti klasių, kuriose dėl pasiekimų patikrinimo neišlaikiusių moksleivių perkėlimo į profesinę sistemą, nebesusidaro klasės komplektas.
Taip pat prašoma reikalavimą mokyklų direktoriams turėti magistro laipsnio išsilavinimą įvesti tik įsitikinus, kad tai nesukels dar didesnio mokyklų vadovų trūkumo, nesiaurinti mokyklų profesinių sąjungų teisių dalyvauti priimant sprendimus dėl mokyklų veiklos, praplėsti ankstyvosios pagalbos ratą įtraukiant ne tik pasiekimų patikrinimo neišlaikiusius, bet ir išlaikiusius žemesniais nei „gerai“ balais ketvirtos klasės mokinius.
Socialdemokratai taryboje taip pat nutarė, jog kreipsis į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl krizinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje.
„Lygiai prieš metus kreipėmės į aukščiausius šalies vadovus. Raginome stabdyti Lietuvos gyventojams žalingą rajonų ligoninių ir jų skyrių uždarinėjimą. Taip pat pažymėjome besikaupiančias problemas dėl eilių, milžiniško medikų trūkumo, augančių vaistų kainų. Deja, išgirsti nebuvome. Per metus situacija tik pablogėjo. Aiškėja, kad sveikatos sektoriuje padėtis dabar yra katastrofiška“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Šioje rezoliucijoje siūloma trumpinti registracijos iki vizito pas gydytoją laiką, užtikrinti ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų vienodą prieinamumą, naudoti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo ir „Naujosios kartos Europa“ planų lėšas bei valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo asignavimus užtikrinant, kad daugiau sunkių ligonių būtų gydomi efektyviais šiuolaikiniais vaistais bei deramai kompensuojamos dantų protezavimo ir kitos stomatologinės paslaugos.
