Vadovaujantis Architektūros įstatymu, projektuojant architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus, turi būti rengiami architektūriniai konkursai. Jie skirti išreikšti geriausią statinio architektūrinę idėją, pateikiamą projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinę idėją – teritorijos vystymo koncepcijoje. Konkursų tikslas – siekti architektūros kokybės, optimalaus objektų kokybės bei kainos santykio.
Tačiau šiuo metu, anot Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovų, šalyje nėra aiškios statinio architektūros ir urbanistinių idėjų rengimo tvarkos, kai kuriais atvejais remiamasi Laikinaisiais architektūrinių konkursų organizavimo nuostatais. Todėl parengtas naujas Kauno miesto savivaldybės sprendimo projektas. Jo rengėjų teigimu, „siekiama reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką”.
Bus aiškiau, (gal – skaidriau) ir gražiau?
Įsigaliojus tarybos sprendimui, numatančiam kriterijus pripažinti statinius architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais objektais, kurių planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei idėjai, viliamasi, pagerės projektuojamų objektų architektūros kokybė.
Reikšmingais objektais siūloma pripažinti: aukštybinius pastatus, aukštesnius negu 30 m, viešuosius pastatus, kurių bendrasis plotas – didesnis kaip 5000 kv. m (išskyrus požeminius statinius ir požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba), projektuojamus Kauno miesto centrinėje dalyje, o likusioje Kauno miesto teritorijoje – 10 000 kv. m ir didesnio bendrojo ploto viešuosius pastatus, kurių projektavimas ir (ar) statyba finansuojama valstybės ar Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Taip pat – statinius teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais (dėl pastarųjų planuojamų ir projektuojamų objektų siūloma priimti atskirus sprendimus).
Pažymėtina, jog miesto politikai, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos architektūros įstatymui, tvirtina Kauno miesto savivaldybės architektūros objektų, kuriems privaloma skelbti konkursus, sąrašą. Tokia tvarka galioja visose savivaldybėse.
Jei sprendžiant lems subjektyvus vertinimas, kieno žodis kažkam leis išvengti konkurso?
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo (ir miesto vyriausiojo architekto) Nerijaus Valatkevičiaus paaiškinimu, „Architektūros įstatyme nustatyti bendri atvejai, kai rengiamos statinio architektūros ir (ar) urbanistinės idėjos bei architektūriniai konkursai joms atrinkti. Laikomasi nuostatos, kad turi būti atsižvelgiama į šalies kultūrai svarbų architektūros vaidmenį, prisidedant prie valstybės įvaizdžio formavimo, žmonių gyvenimo kokybės, užtikrinančios žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius”.
Būsimo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pirmame punkte, pasak vedėjo, detalizuoti projektuojami objektai, dėl kurių neturėtų kilti abejonių, ar jų projektų rengimui, architektūrinei idėjai įvertinti, privaloma skelbti architektūrinius konkursus. O dėl kitų planuojamų ir projektuojamų objektų siūloma priimti atskirus sprendimus.
Tuo pačiu sprendimu, kurio projektą ateinančią savaitę svarstys miesto tarybą, ketinama „nustatyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į motyvuotą Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) siūlymą, gali teikti Kauno miesto savivaldybės tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl kitų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje planuojamų ar projektuojamų architektūros objektų pripažinimo architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais objektais”.
Tiesa, projekto rengėjai įspėja, jog „rengiant architektūros objektų konkursus, vertinant estetinę projekto kokybę, galimas subjektyvaus vertinimo veiksnys”.
„Reikalinga nustatyti architektūrinių konkursų rengimo tvarką, siekiant optimalaus kokybės ir kainos santykio, tais atvejais, kai savivaldybė yra perkančioji organizacija”, – dar papildo Kauno miesto vyriausiasis architektas N. Valatkevičius, tikėdamas, kad naujuoju savivaldybės tarybos sprendimu bus „numatoma teigiama įtaka miesto kultūrai, prisidedant prie Kauno įvaizdžio formavimo, žmonių gyvenimo kokybės gerinimo”.
Portalo „Kas vyksta Kaune” paprašytas, Nacionalinės premijos laureatas, plačiai žinomas architektas Gintaras Balčytis taip pakomentavo, išgirdęs klausimą apie galimą naujo sprendimo įtaką miesto įvaizdžiui bei žmonių gyvenimo kokybei:
„Visa laiką žmogus tikisi, kad situacija pagerės, bet atkreipsiu dėmesį į tai, jog iki šiol yra prikurta begalė teisinių aktų, kurie reglamentuoja architektūrą, statybas. Bet ne visada jų deklaruojami tikslai būna pasiekiami.
Mano nuomone, tų reglamentavimų Lietuvoje galėtų būti bent 20 kartų mažiau. Tačiau šiandien jų tiek daug, o dar prisidės vienas dokumentas, savivaldybėje surašytas. Žinoma, gyvenimas vėliau parodys, kaip jis veiks ir kam kas kokią įtaką darys.
Tik noriu pasakyti, kad architektūrą kuria ne teisės aktai ir ne savivaldybės, bet architektai. Ir tai priklauso tiek nuo kūrėjų, tiek nuo jų projektus „laiminančiųjų” profesionalumo, sąžiningumo, o tai tikrai ne teisės aktų gausumas nulemia”, – sakė G. Balčytis.
