Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad priimdama antiinfliacines priemones, skirtas amortizuoti brangstančių energijos išteklių ir komunalinių paslaugų kainas, Lietuva vėluoja bent pusę metų.
„Labai vėluojame. Jau ne kartą sakiau, kad jau pavėlavome praktiškai pusę metų, nes kitos valstybės pirmuosius paramos žmonėms paketus pradėjo taikyti dar praėjusių metų vėlų rudenį. Šiandien mes dar tik baigiame savo politinę diskusiją ir, tikiuosi, Seime priimsime sprendimus“, – žurnalistams antradienį Rukloje sakė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, Seimui siūlomos antiinfliacinės priemonės yra diskusinės.
Pasak šalies vadovo, brangstant energijos ištekliams ir tam atsispindint produktų ir paslaugų kainose, Lietuvos laukia sudėtingas „makroekonominis laikotarpis“, todėl Vyriausybė turi imtis į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes orientuotų priemonių.
„Šiandien aš nenorėčiau mušti varpais, kad būtinai tai turi būti recesija, (…) bet nepaisant to, žmonėms tikrai bus pakankamai sudėtinga išgyventi šį sudėtingą makroekonominį laikotarpį, ir valstybė, Vyriausybė turi imtis priemonių, norėdama sušvelninti infliacijos poveikį, pirmiausia, aišku labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – sakė G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog papildomus sprendimus Vyriausybė pasiūlytų, jei Finansų ministerija pakeistų makroekonomines projekcijas.
„Tada, kada Finansų ministerija matys pagrindą pakeisti projekcijas ir jei dėl to keisis tam tikros biudžetinės pozicijos ar bus reikalingi papildomi sprendimai, tada Vyriausybė juos ir pasiūlys“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Pasak jos, Finansų ministerija neformuoja biudžeto pagal komercinių bankų prognozes.
„Mes jas matome, įvertiname bendrame kontekste, bet Finansų ministerija turi savo projekcijų rengimo pajėgumus ir kaip rodo patirtis, paprastai jų prognozės būna pačios tiksliausios. Labai sudėtinga būtų paskui kiekvieno atskiro prognozuotojo nuomonę savo ekonomines projekcijas ir atitinkamai biudžeto projekcijas daryti“, – pridūrė premjerė, atsakydama į klausimą, ar nereikėtų biudžeto formuoti atsižvelgiant į naujausias SEB prognozes, jog vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 14,7 proc.
G. Nausėda priminė ankstesnius savo siūlymus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo bei vienkartinių išmokų – jo teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai patvirtino, kad tokios priemonės yra tiksliausios.
„Vietoje to, kad teiktumėme lengvatas visiems, tame tarpe ir turtingiems, ir pasiturintiems žmonėms, mes turime koncentruoti valstybės išteklius ir nukreipti juos tiems, kurie labiausiai stokoja“, – sakė G. Nausėda.
Seimas kovo pradžioje nutarė nesvarstyti prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau ėmėsi jo iniciatyvos didinti NPD. Vyriausybės parengtame antiinfliaciniame plane NPD numatyta didinti nuo 460 iki 540 eurų.
Balandžio pradžioje prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė teigė, jog Prezidentūra remia Vyriausybės balandžio pradžioje pasiūlytą beveik 1 mlrd. eurų vertės antiinfliacinį planą.
Prezidentas antradienį lankėsi Rukloje
G. Nausėda antradienį lankėsi tarptautinėse pratybose „Geležinis vilkas 2022 I“ Gaižiūnų poligone, Rukloje. Kasmetinės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir jai priklausančių batalionų pratybos šiemet yra dalis plataus masto NATO pratybų, kuriose sąjungininkai kartu atlieka kolektyvinės gynybos užduotis stiprindami Aljanso rytinį flangą, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Šalies vadovas kartu su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu išklausė informaciją apie sąjungininkų pratybų Lietuvoje eigą, apžiūrėjo pratyboms sutelktą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir Lietuvos kariuomenės karinę techniką, susitiko su pratybose dalyvaujančiais kariais.
„NATO pajėgų rytiniame Aljanso flange stiprinimas yra svarbus atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šiose pratybose sutelktos sąjungininkų kovos pajėgos demonstruoja, kokia didele karine galia disponuoja NATO, užtikrindama kolektyvinę gynybą. Lietuva, kaip NATO partnerių pajėgas priimančioji šalis, yra pasiruošusi papildomų NATO pajėgumų dislokavimui“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiemet sutartas papildomas krašto apsaugos finansavimas turi būti išlaikytas. „Remsiu ambiciją, kad naujame partijų susitarime būtų sutarta dėl finansavimo gynybai didinimo iki 3 proc. BVP. Turime būti pasiruošę valstybės gynybai taip, kad agresoriui nekiltų nė mažiausia pagunda išmėginti NATO atsako jėgą“, – sakė Prezidentas.
