Kodėl paskolos iš R. Kurlianskio versija nepaneigta: viską aukštyn kojomis apvertė vieno raštelio ekspertizė

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimas išteisinti visus politinės korupcijos bylos kaltinamuosius daug kam sukėlė šoką ir klausimų, kaip taip galėjo atsitikti – juk nuo pat pirmos dienos, kai Eligijus Masiulis prabilo apie 90 tūkst. eurų paskolą, ši versija daugelio vertinta kaip absurdiška ir net kėlė juoką. Tačiau dabar niekas nebesijuokia: trijų teisėjų kolegija nusprendė – paskolos versija nėra paneigta.

90 tūkstančių eurų, su kuriais 2016 metų gegužės 12 dieną buvo pagautas tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, tapo svarbiausiu šios milžiniškos, nuo 2018 metų VAT nagrinėtos bylos, epizodu.

Tiek E. Masiulis, tiek „MG Baltic“ anksčiau besivadinusio koncerno (dabar – „MG grupė“) tuometis viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teigė, jog šie pinigai buvo verslininko paskola politikui, panorusiam investuoti į nekilnojamąjį verslą Nidoje.

Paskolos raštelis be vieno parašo

Tai, kad per kratą paimti Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) pareigūnų specialia medžiaga pažymėti pinigai gali būti paskola, visuomenė sužinojo tik po kelių mėnesių – apie tai surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė pats E. Masiulis.

Tokia versija buvo palydėta skepsiu, pavyzdžiui, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius žiniasklaidai aiškino, kad tai vienas populiariausių būdų išvengti kaltinimų neteisėtu praturtėjimu.

Apie paskolos versiją vėlokai sužinojo ne tik visuomenė, bet ir bylos tyrėjai, nes E. Masiulis skolos raštelį, ant kurio, beje, nebuvo R. Kurlianskio parašo, į prokuratūrą atnešė tik rugsėjo pradžioje.

„Susitarimas. 2016 05 10. Aš, Eligijus Masiulis (asmens kodas), skolinuosi 90 000 eurų iš Raimondo Kurlianskio. Paskolą su 3 % metinių palūkanų įsipareigoju grąžinti 2017 05 10. Paskolos davėjas R. Kurlianskis (parašo nėra). Paskolos gavėjas E. Masiulis (parašas)“, – tokį mėlynu rašalu parašytą lapą teisėsaugai atnešė iki tol niekam nieko neaiškinęs politikas.

R. Kurlianskis savo paskolos raštelį pateikė dar vėliau – jau prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme. Jis teisme liudijo taip padaręs dėl to, kad nepasitiki prokuroru ir Specialiųjų tyrimų taryba. Esą atiduotas jiems paskolos raštelis galėjo pasimesti.

Neprisiminė, ar pasirašė abu egzempliorius

Duodamas parodymus R. Kurlianskis teigė suprantantis, kad paskolos neįforminimas pas notarą ir didelė pinigų suma grynaisiais galėjo atrodyti įtartinai, tačiau, pasak verslininko, to reikėjo diskretiškumo, kurio prašė E. Masiulis, užtikrinimui.

Jo paties parašas, anot R. Kurlianskio, ant skolos raštelio buvo, tačiau ar pasirašė skolos raštelį E. Masiulio turėtoje kopijoje, jis pasakyti negalėjo.

„Dėl perduotų pinigų iš karto buvo surašyta sutartis, kurios vieną egzempliorių su dviem – jo ir E. Masiulio – parašais jis pasiėmė sau. Kokie parašai liko E. Masiulio egzemplioriuje – nepamena“, – VAT nutartyje, su kuria susipažino Delfi, atpasakojamas R. Kurlianskio liudijimas.

Jis aiškino, kad ši paskola nebuvo susijusi su jokiais E. Masiulio, kaip politiko, veiksmais ar poelgiais, jam kaip kreditoriui buvo svarbu atgauti paskolą su sutartyje numatytomis palūkanomis. Tačiau R. Kurlianskis teismui kalbėjo ir tai, kad 90 000 eurų buvo skirti E. Masiulio politinei veiklai ir rinkiminei kampanijai finansuoti.

„Žinojo, kad E. Masiulio pasiskolintus pinigus naudos investicijoms į nekilnojamąjį turtą, bet skolino tikėdamasis, kad jie bus panaudoti politinei veiklai“, – VAT nutartyje atpasakojamas R. Kurlianskio liudijimas.

E. Masiulis, duodamas parodymus, taip pat pasakojo apie skolos raštelį.

Jis aiškino, jog vienas paskolos susitarimas buvo su dviem parašais, kitas su vienu.

Gautą paskolą iš R. Kurlianskio jis teigė padėjęs į automobilio bagažinę, o juodą rankinę, kurioje tarp kitų dokumentų buvo ir skolos susitarimas – į automobilio saloną.

Rankinėje, beje, buvo ir vokas su dar 16,2 tūkst. eurų – E. Masiulis tikino, jog tai buvo jo šeimos asmeninės lėšos.

Paskolos susitarimą, anot jo, nufilmavo pareigūnai, vykdę jo automobilyje buvusių pinigų apžiūrą. Jis tikino, kad tai vėliau įrodė atlikta ekspertizė, tačiau tik teismui paskelbus sprendimą paaiškėjo, kad ji šioje byloje teisėjų buvo įvertinta kaip labai svarbi.

Buvo atlikta dokumento ekspertizė

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iki tol apklausose atsisakęs paaiškinti aplinkybes, apie paskolą E. Masiulis prabilo tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, kad ant šio paskolos susitarimo nėra R. Kurlianskio parašo ir kad sutartis nėra patvirtinta notaro.

Teismas pažymėjo ir tai, kad slapta sekant verslininką ir politiką jokių pokalbių dėl pinigų skolinimo neužfiksuota.

Tačiau teismas aiškino, kad esant prieštaringoms aplinkybėms ir išnaudojus visas galimybes papildomiems įrodymams surinkti, neaiškumai ir abejonės pagal baudžiamojoje teisėje galiojantį principą turi būti aiškinami kaltinamųjų naudai.

VAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad, be kita ko, atlikta ekspertizė patvirtino, kad E. Masiulio prokurorams atneštas ir filmuojant jo mašinos salone užfiksuotas dokumentas yra tas pats.

Teisėjų kolegija aiškino, kad jai nekelia abejonių Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto, kuris padarė išvadą, kad „tikėtina“, jog slapto patekimo į E. Masiulio automobilį metu nufilmuoto dokumento dalis atitinka pateiktą susitarimą dėl paskolos, kvalifikacija.

„Nekyla abejonių išvados teisingumu. Dokumento tekstas, analogiškas pateiktam E. Masiulio, matyti ir nuotraukose – priede prie specialisto išvados, dalis teksto net yra įskaitoma ir be specialių priemonių“, – teigia teisėjai.

Jiems esą nesuprantama, kodėl ši išvada, gauta Generalinės prokuratūros buvo ignoruojama, o prokuroro kalboje teigta, kad paskolos susitarimo tiesiog nebuvo.

„Versija apie tai, kad jie iš anksto turėjo pagrindo ruoštis slaptam patekimui į E. Masiulio automobilį, tam paliko susitarimą, kur jis galėjo būti rastas ir net nufilmuotas, yra mažai tikėtina“, – vertina teismas.

Šio dokumento radimo aplinkybės, anot kolegijos, patvirtina kaltinamųjų parodymus, o ne jiems pareikšto kaltinimo turinį.

Anot teisėjų, iš tiesų, per kratą pats E. Masiulis nepateikė raštelio dėl paskolos, tačiau jo konkrečiai esą ir nebuvo ieškoma.

VAT teigimu, visi dokumentai kratos metu nebuvo paimti ir detaliai apžiūrėti, todėl iš esmės nėra galimybės paneigti kaltinamojo versijos, jog susitarimas kratos metu buvo E. Masiulio namuose.

„Kaltinamųjų paskolos versija nėra paneigta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad notarinės sandorio formos nesilaikymas užtraukia civilines teisines pasekmes, tačiau nėra pakankamas pripažinti lėšas neteisėtomis pajamomis“, – teigiama nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog E. Masiulis iš R. Kurlianskio gavo 90 tūkstančių eurų – pakanka.

Tačiau dėl likusių 16,2 tūkst. eurų teismas tokios išvados nepadarė.

Kyšiu VAT nelinkęs vadinti ir gauto garsiojo degtinės butelio: „Konstatuotina, jog alkoholinio gėrimo butelis kaltinimo taip pat nepagrįstai įvardintas kyšio dalyku. Dovanos savaime nėra uždraustos.“

Kaltų nėra

Prokurorai įtarė, kad R. Kurlianskis siekė koncernui naudingų politinių sprendimų, tarp jų – tam tikrų teisės aktų priėmimo. E. Masiulis kaltinintas kyšininkavimu, prekyba poveikiu bei neteisėtu praturtėjimu.

Kalbėdamas apie kyšį E. Masiulis teisme teigė, kad turėtų būti ryšys tarp veiklos rezultato ir tariamo atlygio.

„Visos kaltinimuose išvardintos priežastys už kurias, neva, buvo duodamas kyšis, nesirealizavo“, – pabrėžė jis.

VAT atkreipė dėmesį, kad E. Masiulis kaltintas paėmęs kyšį ne tik savo, bet ir Liberalų sąjūdžio naudai, tačiau partija nėra kaltinama apgaulinga buhalterine apskaita, o E. Masiulis nėra įgaliotas tvarkyti partijos finansų.

„Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių gautų pinigų paėmimą ne savo, o juridinio asmens naudai, negauta (…) Byloje nėra kaltinimo dėl neapskaitytų lėšų panaudojimo, nekeliamos versijos ir apie numatomą E. Masiulio pasidalinimą su kitais asmenimis“, – teigia teisėjų kolegija.

Nutartyje rašoma, jog nėra patvirtinančių įrodymu, kad pinigai būtų neteisėtas atlygis už atliktus veiksmus ir poveikį ar, kaip nurodoma kaltinime, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Teisėjai tai motyvuoja tuo, jog R. Kurlianskiui nepavyko pasiekti to, už ką neva buvo atsiskaitoma įvairiais būdais – ne tik pinigais, bet ir, pavyzdžiui, dalyvavimu „MB grupė“ priklausančios žiniasklaidos laidoje.

Nutartyje pabrėžiama, kad, pavyzdžiui, nebuvo priimta buvusio parlamentaro Šarūno Gustainio Vartojimo kredito įstatymo pataisa, kurios priėmimo, anot kaltinimo, siekė R. Kurlianskis, balsuojant dėl rezoliucijos dėl kelio „Vilnius-Utena“ „už“ balsavo tik vienas Liberalų sąjūdžio atstovas, paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos klausimu rūpinosi ne pats R. Kurlianskis, o kitas koncerno atstovas, kuriam šioje byloje kaltinimai nepareikšti.

Teismas konstatavo, jog nenustačius, kad 106 200 eurų ir 72,99 eurų vertės degtinės butelis buvo pasiūlyti, pažadėti ir susitarti duoti ir priimti, duoti ir priimti už E. Masiulio teisėtą veikimą ir pažadą paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, R. Kurlianskio, koncerno, E. Masiulio ir Liberalų sąjūdžio veikoje nenustatyta papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų sudėčių.

Teismas pabrėžė, kad iki 2020 metų galiojusiame Baudžiamajame kodekse nebuvo atskiro straipsnio, kuris kriminalizuotų neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimą.

Anot VAT, kaltinamasis R. Kurlianskis tiesiogiai įvardijo savo tikslą – politinės veiklos finansavimas, kaltinamasis E. Masiulis, priešingai, tvirtino paskolos tikslą, nesusijusį su politine veikla – nekilnojamojo turto verslui.

„Realiai, kokiu būdu ir kam būtų panaudotos lėšos nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, belieka konstatuoti, kad 2016 m. skolindamas asmeninius pinigus E. Masiuliui, net ir turėdamas tikslą finansuoti šio politinę veiklą, R. Kurlianskis nusikalstamos veikos nepadarė. E. Masiulis, savo ruožtu, skolindamasis pinigus iš privataus asmens grynaisiais, nesudarydamas notariškai patvirtintos paskolos sutarties, akivaizdu, nenorėdamas viešinti tokio sandorio, nesilaikė aukščiausiems valstybės pareigūnams keliamų nepriekaištingo elgesio standartų, tačiau pagal 2016 m. galiojusio Baudžiamojo kodekso nuostatas nusikalstamos veikos taip pat nepadarė“, – teigiama teismo nutartyje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.