Prezidentūroje suburti ekspertai siūlo plėsti testavimą greitaisiais antigeno testais nustatant COVID-19 ligą, mažinti galimybių paso reikšmę, daugiau dėmesio skiriant bendroms saugumo priemonėms.
Tokius siūlymus Sveikatos ekspertų tarybos atstovai pateikė antradienį Prezidentūroje vykusiame susitikime, skirtame aptarti COVID-19 valdymą išplitus naujai omikron atmainai.
Pasak Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovo Daliaus Vitkaus, ekspertų taryba tarėsi, kaip būtų galima pagerinti testavimo situaciją „tokio didelio plitimo sąlygomis, kuris prognozuojamas“, nes maksimalūs laboratorijų pajėgumai atliekant PGR tyrimus yra apie 20 tūkst. jų per parą.
Ragina sulyginti testų svarbą
„Paprastas būdas, kurį mes šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingai akcentuočiau greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į e.sveikatos sistemą“, – pabrėžė profesorius.
Pasak D. Vitkaus, ekspertai siūlo patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus ir greitųjų testų teigiamą rezultatą priimti „kaip pakankamą įrodymą, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu bet kuriomis sąlygomis“.
Ekspertas ragino pagalvoti ir apie „savitestavimo skaitmenizavimo galimybes“, t.y. sukurti saugią sistemą, kad pats žmogus galėtų specialia programėle perduoti namuose atlikto testo rezultatus į e.sveikatos sistemą ar kitas duomenų bazes. Vis dėlto jis pripažino, kad omikron atveju tai gali ir nebūti itin efektyvu.
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui kviečia mažiau sureikšminti galimybių pasą, o daugiau skirti dėmesio bendroms saugumo priemonėms.
„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, bereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą, turbūt yra netikslingas dėl to, kad pasiekti tiems rezultatams, karantinui, reikia pakankamai laiko, tai sukelia neramumų. Galbūt susitelkimas pasirengimui šioje vietoje būtų svarbesnis. Su tuo susijęs ir galimybių paso dabartinis formatas“ – tikino jis.
Galimybių pasas saugumo nebegarantuoja
Profesorius akcentavo, kad omikron atmaina užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.
„Esminis mūsų siūlymas – ši priemonė (galimybių pasas – BNS) lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti turbūt peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką tokios priemonės sukuria gero ir kiek jos yra naudingos“, – sakė K. Petrikonis.
Anot jo, galimybių pasas, kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė, plintant omikron atmainai, nebėra efektyvi.
„Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų atribojimas, vėdinimas, kaukės, šiuo metu yra efektyvesnė priemonė, nei įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra galbūt žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė“, – kalbėjo K. Petrikonis.
„Manome, kad skiepyti ir neskiepyti turi tik asmeninį saugumą, to saugumo, kurio galima buvo tikėtis, kad jie turėtų kitų viruso variantų metu, kad jis neperneš ar dar kažkaip, to šioje vietoje nėra. Manytumėme, kad labai griežtas galimybių paso taikymas griežtai atskiriant srautus šiame etape mažai efektyvus“, – pridūrė profesorius.
Siūlo keisti tyrimų profilį
D. Vitkaus teigimu, ekspertai taip pat ragina plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą tyrimų prieinamumą, o teigiamą šio tyrimo rezultatą ne tik persirgusiems, bet ir paskiepytiems asmenims „laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu“.
Eksperto teigimu, iki šiol Lietuvos laboratorijose vertinant asmenų antikūnų kiekį, buvo koncentruojamasi į imunoglobulino G klasės tyrimus dėl spyglio baltymo, nors nėra pakankamai mokslinių duomenų, koks tokių antikūnų kiekis yra saugus.
„Antikūnai prieš nukleokapsidės baltymą nesusidaro paskiepytam asmeniui, šie antikūnai susidaro tik persirgus COVID–19. Todėl jų teigiamas rezultatas negičijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kuris, galbūt, praėjo be simptomų“, – sakė D. Vitkus.
Jis siūlo, jog esant teigiamam šio testo rezultatui, galimybių paso galiojimas būtų pratęstas penkiems mėnesiams.
Prognozuoja antplūdį ligoninių priėmime
Londono Karalienės universitetinė ligoninės Intensyviosios pagalbos skyriaus vadovas Tomas Jovaiša kalbėjo, kad sveikatos apsaugos sistemos rezervų plintant omikron atmainai turėtų pakakti, o į ligonines guldomų COVID-19 asmenų, lyginant su dabartine situacija, skaičius neturėtų išaugti daugiau nei dešimtadaliu.
„Manome, kad augimas neturėtų viršyti 10 procentų, šiuo metu rezervas yra gerokai didesnis. Kalbant apie hospitalizacijos poreikį, jis bus kiek didesnis, nei augimas intensyvioje terapijoje, bet taip pat nedidelis“, – prognozavo ekspertas.
T. Jovaišos teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus medicinos personalo trūkumas, ypač priėmimo skyriuose, nes pasiskiepiję asmenys, kurių sistemoje dauguma, serga be simptomų arba labai lengvai, bet į darbą kurį laiką eiti negalės.
„Numanome, kad pagrindinis srautas pacientų, jį mūsų kolegos išvys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, manome, tai bus pati karščiausia ir sudėtingiausia sveikatos apsaugos sistemos vieta artimiausiomis savaitėmis, kur poreikio augimas gali viršyti 20 ir daugiau procentų. Tai gali tikrai sukelti problemų“, – kalbėjo jis.
Rekomendacijos – trumpinti saviizoliaciją
Ekspertai rekomenduoja labiau diferencijuoti ir saviizoliacijos laikotarpius, skirtingais atvejais juos trumpinant.
Taip pat jie siūlo išlaikyti kontaktinį ugdymą plečiant vaikų testavimo galimybes, griežtinant kitas apsaugos priemones, kaukių dėvėjimo taisykles.
Rekomenduojama atnaujinti medicinos personalo sergamumo COVID-19 stebėseną, decentralizuoti COVID-19 paslaugų teikimą, kad pacientai galėtų vykti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių – taip, pasak jų, paslaugų poreikio augimas būtų paskirstytas tolygiau, didesnės ligoninės galėtų toliau išlaikyti kitas sveikatos paslaugas.
