Kauno apskrities Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnai net neįteikę protokolo dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo nutarė nubausti galimai chuliganiškai vairavusį kaunietį, bet apie skirtą nuobaudą net neinformavo. Maža to, vyras buvo tik apklaustas, bet ir šios apklausos metu buvo verčiamas duoti parodymus – buvo įspėtas dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo.
Tokias aplinkybes nustatė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, nusprendusi panaikinti kauniečiui Silvestrui J. skirtą nuobaudą, o iškeltą administracinio nusižengimo bylą grąžino policijai nagrinėti iš naujo.
„Teismas padarė išvadą, jog Silvestrą J. apklaususi tyrėja nesilaikė reikalavimų, keliamų galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens apklausai, teismas iš dalies tenkino Silvestro J. skundą, panaikino policijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą“, – nurodė teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė.
„Tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, išvados dėl pažeidimą padariusio asmens neparemtos įrodymais, kurie būtų gauti teisėtais būdais, surinkus ir išsamiai bei visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes“, – teigiama teismo nutartyje.
Silvestrui J. praėjusių metų liepos 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vasario 23 d. apie 13.45 val. Kaune, Jonavos g., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs.
Nutarime teigiama, kad viršydamas leistiną ir saugų važiavimo greitį, esant intensyviam eismui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui nuo antra ir trečia eismo juosta važiavusių transporto priemonių.
„Nerodydamas kairiojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į trečiąją eismo juostą, kirto siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, esančią prieš pėsčiųjų perėją, – toliau cituojamas pažeidimo protokolas. – Vairuotojas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesulėtino važiavimo greičio, važiuodamas akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu, neturėjo galimybės įsitikinti ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“
Anot policijos, tokiais savo chuliganiškais veiksmais Silvestras J. be jokio aiškaus motyvo išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, greta, ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, jei staiga jo vairuojama transporto priemonė taptų nevaldoma.
Silvestras J. policijos nutarimu buvo nubaustas 875 Eur dydžio bauda, jam taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių laikotarpiui.
Nesutikdamas su policijos nutarimu, Silvestras J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti policijos nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad apie priimtą nutarimą ir paskirtą baudą jis sužinojo tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą.
Vyras taip pat patikino, kad jam nebuvo žinoma jokia informacija apie pažeidimą, jo nagrinėjimą ar bylos medžiagą, pareiškėjui nebuvo pateikti pranešimai, susiję su nutarimu ar paskirta bauda, nebuvo pranešta apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą.
Nubaustojo skunde buvo pažymėta, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
„Pareiškėjas nedalyvavo administracinio nusižengimo nagrinėjime, jam nedalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, apie nagrinėjamą pažeidimą pareiškėjas jokios informacijos neturi ir neturėjo, todėl prašė nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą“, – nurodė teismo atstovė.
Policijos atstovė teisme paaiškino, kad Silvestro J. padaryti pažeidimai yra užfiksuoti vaizdo įrašais, kurie yra objektyvūs ir neginčytini įrodymai ir pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, išnagrinėję asmens skundą, panaikino policijos nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, įvertinę, jog Silvestrą J. apklaususi tyrėja nesilaikė reikalavimų, keliamų galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens apklausai, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nepagrįstai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jam nebuvo sudaryta galimybė turėti įgaliotąjį atstovą, t. y. Silvestras J. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kas prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek formuojamai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
„Dėl šios priežasties Silvestro J. paaiškinimas negalėjo būti pagrindu nei administracinio nusižengimo protokolo surašymui, nei juo remiantis priimtas skundžiamas nutarimas“, – konstatavo teismas.
Be to, teismas pažymėjo, kad Jonavos gatvėje yra parduotuvės, degalinė, tačiau policija nesiėmė visų įmanų priemonių visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį nusižengimą bei nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, t. y. neužsiklausė aplinkui esančių parduotuvių, degalinės dėl vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, iš kurių galbūt pavyktų pamatyti automobilį vairuojantį asmenį.
„Taip pat iš pateikto vaizdo įrašo matyti kitos važiavusios transporto priemonės, į kurių savininkus galima kreiptis teiraujantis, jog galimai transporto priemonėse yra vaizdo registratoriai, nesiėmė priemonių nustatyti vaizdo įrašą pateikusį asmenį ir jį apklausti dėl užfiksuotų aplinkybių“, – rašoma nutartyje.
Teismo vertinimu, nusižengimą tiriančiospolicijos pareiga yra būti iniciatyviai ir rinkti įrodymus, duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų tai, kad vienas ar kitas asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
