Maždaug po dviejų savaičių Lietuvoje tikimasi surengti pirmą penktos kartos judriojo ryšio (5G) dažnio aukcioną. Susisiekimo ministerija, valstybės įstaigos bei telekomunikacijų bendrovės antradienį pasirašė memorandumą dėl 5G plėtros Lietuvoje.
Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadovo Felikso Dobrovolskio, 700 MHz dažnių juostos (vienos iš trijų šiam ryšiui skirtų) aukcionas bus paskelbtas po dviejų savaičių.
„Esame pabaigę viešąją konsultaciją, gavome rinkos dalyvių pastabų, todėl jas išanalizavę ir viešai aptarę tikimės dviejų savaičių bėgyje paskelbti dažnių aukcioną“, – po memorandumo pasirašymo ceremonijos sakė F. Dobrovolskis.
Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio, Lietuvos mobiliųjų tinklų operatoriai iš esmės pasirengę 5G plėtrai.
„Visi operatoriai yra pasiruošę greit ir daug statyti, todėl mes esame pasirengę aplenkti ir kaimynus“, – teigė P. Masiulis.
RRT metų pradžioje planavo, jog naujos kartos 5G ryšio plėtrai reikalingi dažnių aukcionai bus paskelbti dar pirmąjį šių metų pusmetį.
Anksčiau skelbta, kad pasirengimas 5G ryšio diegimui nevyksta sklandžiai, o vienas didžiausių trikdžių – derybos su Rusija dėl prioritetinės 3,5 GHz dažnių juostos atlaisvinimo.
Pasak RRT vadovo, nors derybos su Rusija šiuo klausimu nepasistūmėjo į priekį, tarnyba tikisi problemą išspręsti kitaip suplanuojant būsimų ryšio perdavimo stočių vietas.
„Derybos su Rusija kol kas nekonstruktyvios, o mes su operatoriais diskutuojame dėl tarpinio, kompromisinio sprendimo, tai yra, svarstome, kaip tas stotis išdėstyti, kad jos netrukdytų tiems kariniais įrenginiams, kurie Kaliningrade stovi“, – BNS sakė F. Dobrovolskis.
Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, rinkos dalyviai iš esmės sutarė dėl pagrindinių 5G projekto vystymo gairių, todėl bus siekiama jį pripažinti valstybei svarbiu projektu.
„Memorandumas reiškia, kad visi – ir rinkos dalyviai, ir reguliatoriai – turime bendrą tikslą – 100 megabitų per sekundę interneto greitį, kuris būtų prieinamas bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių ir veiktų palei visus transporto koridorius“, – teigė susisiekimo ministras.
„Sieksime, kad 5G diegimas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu, siekiant gauti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų plėtros 2021–2027 metų priemonės“, – pridūrė M. Skuodis.
Planuojama, kad 5G ryšys iki 2022 metų turėtų veikti Vilniuje, iki 2023 metų – penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o iki 2025 metų – ir visų miestų teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose, taip pat valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose.
Memorandumą pasirašė M. Skuodis, Ryšių reguliavimo tarnybos, „Plačiajuosčio interneto“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, „LTG Infra“, bendrovių „Telia“, „Bitė“, „Tele2“ vadovai.
