Seime siūloma suteikti valstybės vadovo statusą buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.
Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos vadovas turėjo įgaliojimus atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, derėtis ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus ir t. t.
„Taigi, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai“, – konstatuojama aiškinamajame rašte.
Jame tarp įstatymo projekto iniciatorių papildomai įvardijami ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Vadovo statusas V. Landsbergiui būtų pagarbos ir pripažinimo įrodymas – Seimo pirmininkė
Valstybės vadovo statusas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų pagarbos ir pripažinimo įrodymas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Jau seniai atėjo laikas, kai reikėtų įvertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį ir manau, kad šis Seimas yra tas Seimas, kuris galėtų priimti tą sprendimą“, – pirmadienį BNS sakė viena iš projekto dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui iniciatorių.
Parlamento vadovė taip pat patvirtino, kad pirmadienį registruotas įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektas galėtų būti pateiktas Seimui dar šią savaitę, jei bus gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
„Manau, jei turėsime Teisės departamento išvadą, nėra jokios priežasties projekto atidėlioti iki rudens“, – klausiama, ar projektas gali būti pateiktas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis šią savaitę, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad teikiamas projektas nenumato jokių papildomų socialinių garantijų V. Landsbergiui, o yra, anot jos, pagarbos ženklas.
„Apie tai (papildomas socialines garantijas) tikrai nėra svarstoma, tai yra pagarbos ir pripažinimo įrodymas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje“, – sakė Seimo pirmininkė.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
