Kultūros ministerija gavo UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus.
Tai atveria kelią tobulinti ir iki 2021 m. vasario 1 d. teikti galutinę paraiškos versiją tarptautinių ekspertų ir UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vertinimui, siekiant Kauno modernizmo architektūrai suteikti UNESCO Pasaulio paveldo statusą.
Nominacinės bylos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modern Kaunas: Architecture of Optimism) projektas parengtas Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
Šiame projekte nustatyta ir apibrėžta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas vietovės valdymo plano projektas. Paraišką rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo šių metų pradžios vadovauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.
Kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta kultūros viceministrės Ingridos Veliutės vadovaujama Tarpinstitucinė priežiūros grupė, kuri stebėjo paraiškos rengimo procesą, sprendė strateginius klausimus.
Sulaukus teigiamo UNESCO Pasaulio paveldo centro administracinės patikros įvertinimo, penktadienį planuojamas paskutinis šios kadencijos Tarpinstitucinės priežiūros grupės posėdis.
Šis nominacinės bylos rengimo etapas užbaigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane įrašyto veiksmo „Siekimas įtraukti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“ įgyvendinimą.
Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
