Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad nagrinėti, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu, ieškoti, nuo ko jie užsikrėtė šiame etape yra beprasmiška – dabar apsisaugoti galima tik į kiekvieną žmogų žiūrint, kaip į galimai nešiojantį infekciją. Didžiausias pavojus užsikrėsti, primena jis – bendraujant su artimaisiais ir ligoninėse, ką parodė ir pirmosios mirties nuo koronaviruso Lietuvoje atvejis. Nepatvirtintais duomenimis, garbaus amžiaus moteris koronavirusu galėjo užsikrėsti Ukmergės ligoninėje.
Ligoninėje pavojingiau nei parduotuvėje
„Visą laiką pabrėžiama, kad didžiausia rizika užsikrėsti yra šeimose, artimame kontakte, su artimiausiais žmonėmis, o antroje vietoje – ligoninėse. Skiedalai, kas įsivaizduoja, kad viskas plis per prekybos centrus ar dar kur nors. Taip, tikimybė užsikrėsti ten yra, bet ne tokia, kaip bendraujant šeimoje ar darbo kolektyve, jei eis kas nors, nesuprasdamas to, kad jis gali užkrėsti žmones, lyginant su tuo, kad kur nors gatvėje susitiksi užsikrėtusį žmogų“, – kalbėjo jis.
„Antras dalykas, mes neišmokome tų pamokų, kurias turėjome prieš 30 metų su ŽIV infekcija ir darome tas pačias klaidas. Į kiekvieną reikia žiūrėti kaip į potencialiai ŽIV infekuotą – čia lygiai tą patį sakome. Nesvarbu, ar tu eisi į prekybos centrą, ar būsi namuose, ar ligoninėje, tik visi suprantame, kad ligoninėje ta tikimybė didesnė, nes ten ir turi ateiti žmonės, kurie serga, tai su kiekvienu reikia elgtis kaip su potencialiai infekuotu“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
Tai nepanaikina būtinybės patikrinti kuo daugiau žmonių ir žinoti tikslią diagnozę. „Tai, kad reikia diagnozuoti, senų seniausiai rašau ir sakau. Kaip mes galime, sakykime vaizdžiai, nugalėti vėžį, jei mes nežinome, kur jis yra? Tam reikalingos įvairios žvalgybos, įvairūs kiti dalykai. Kuo greičiau mes diagnozuosime, tuo labiau galėsime skirti dėmesį būtent tiems žmonėms, ir kad tie žmonės ypatingai jokiais būdais niekur neitų, neplatintų infekcijos ir t.t. Abėcėlė žinoma seniai“, – pabrėžė jis.
Nepasinaudojome proga pasiruošti
Kalbant apie tai, kad net medikams trūksta priemonių saugiam darbui, prof. dr. S. Čaplinskas apgailestauja, kad galėjome tuo pasirūpinti, bet nepadarėme to laiku. „Nuo pat pradžių sakydavau, kinai mums davė laiko pasiruošti, italai perspėjo, kad bus blogiau nei Kinijoje, taip ir atsitiko. Ir viskas. Ką spėjome padaryti, tą spėjome, o ko nespėjome – reikia dabar mobilizuotis, ką aš daugiau galiu pasakyti. Nieko daugiau nėra, viskas seniai pasakyta, reikia dabar tik daryti ir įsiklausyti“, – sakė jis.
„Mes dabar nežinome, kas gali būti infekuotas, virusas jau plinta Lietuvoje. Ir ta idėja, kad būtinai reikia skelbti maršrutus, kur važiavo žmonės, mano supratimu, yra neteisinga. Kažkas žino, kad buvo šalia užsikrėtusio žmogaus, kitas gal buvo šalia dešimt žmonių, kuriam virusas nenustatytas, bet jis irgi yra infekuotas. Mes susidarysime klaidingą sampratą. Be to, pradėsime tuos žmones persekioti, kaltinti, dar imtis kokių smurtinių veiksmų prieš juos – nelogiška. Kitas klausimas dėl papildomos dezinfekcijos, tai būtų logiška, bet čia grįžtame prie to, ką anksčiau sakiau. Tai gali sumažinti viruso plitimo galimybę, bet ne kardinaliai. Kardinaliai gali pakeisti tik mūsų saviizoliacija. Visa kita, čia tik, kaip sako, saulėgrąžos“, – pabrėžė prof. dr. S. Čaplinskas.
„Dabar, kai tokia situacija, nereikia vieniems kitų kaltinti. Ne tai reikia daryti, o mobilizuotis, ir ne tik džiaugtis, kad mes daug ką pradėjome anksčiau, to nepakanka. Taip, tiesa, anksčiau, bet na ir kas iš to, jei nepakankama apimtimi. Dabar jau reikia greitai orientuotis, tartis su specialistais, su verslu, su visuomene, ką daryti, kad žmonės laikytųsi karantino, o neieškoti raganų medžioklės, kas dabar pasėjo tą virusą“, – kalbėjo jis.
Be to, būtina, kad šitoje situacijoje pirmenybė būtų teikiama medikams ir jų tiriamoms žinioms. „Įsivaizduokite, kas būtų, jei gydytojas gydydamas ligonį, visą laiką turėtų žiūrėti ne į ligonį, o į ministro išleistą instrukciją. Taip ir imi prisiminti tuos anekdotus, kad pirmininkas taip sakė. Tai negi mes eisim prie to absurdo, kad reikia žiūrėti, ar galime tirti, ar negalime. Vienas dalykas, kad reikia laikytis instrukcijų, tai taip, bet antras dalykas, nereikia bijoti prisipažinti, kad nebuvo užsakyta pakankamai tų tyrimų, sutrikimas yra visame pasaulyje, ir apie tai seniai reikėjo kalbėti. Per ilgai tęsiasi šitas, kad sakome, tuoj jų atsiras, nes jei mes nesakome, kad trūksta, jei mes nesikreipiame, tai užtai taip ir tempiasi“, – sakė profesorius.
Nuo paviršių užsikrėsti galimybė yra, bet nedidelė
Paklausus apie rekomendacijas nesirinkti daugiau nei po penkis žmones, laikytis atstumo parduotuvėse ar viešajame transporte, prof. dr. V. Čaplinskas patikino, kad į jas būtina atsižvelgti.
„Jei mes dabar laikytumėmės to, kas yra, kas dabar siūloma, tai labai ryškiai prisidėtų prie infekcijos plitimo mažinimo. Gal kažkas nepatenkintas ir šaiposi, bet aš labai džiaugiuosi, kai yra ribojamas patekimas žmonių į parduotuvę – laukite lauke, o ir lauke, kurie protingi, nesigrūda, stovi toliau nuo kito, atstumu dviejų ir daugiau metrų. Šiaip viruso stambiausias lašelis krinta maždaug metrą, dėl to sakome, kad minimalus atstumas metras ir daugiau, ir jokio tiesioginio kontakto kiek įmanoma“, – priminė jis.
„Tai, kas dabar daroma, ir ventiliuojama, ir dezinfekuojamos transporto priemonės, perspėjama, kad nestovėti, nesėdėti šalia vienas kito, viskas teisinga ir reikia to laikytis. Turėtume suprasti, kad net jei tu pravažiuosi vieną kitą stotelę šalia infekuoto žmogaus, jei jis neapčiaudės, neapkosės, neįkvėpsi oro lašelių išeinančių iš jo burnos kartu su virusu, tai neužsikrėsi, bet gali būti užterštos to žmogaus rankos. Neužmirškite šito, liguistai plaukite rankas“, – akcentavo profesorius.
Prof. dr. S. Čaplinskas sako, kad nors literatūroje pabrėžiama, kad užsikrėtimas per užterštus paviršius galimas, bet jis nėra toks didelis, kaip kiti įsivaizduoja.
„Nereikia neteisingai suprasti – pagrinde užsikrės nuo šalia esančio žmogaus, o ne nuo užterštų paviršių, kaip dabar liguistai galima bijoti. Nuo tų pačių piniginių banknotų tikimybė užsikrėsti yra, bet ne tokia didelė“, – sakė jis, dar kartą pabrėždamas būtinybę plauti rankas ir kiek įmanoma laikytis saviizoliacijos.
