Praėjusių metų pabaigoje atnaujinus traukinių eismą Kauno geležinkelio tuneliu ir užbaigus jau 55 proc. Kauno geležinkelio mazgo pritaikymo „Rail Baltica“ reikmėms projekto darbų, iš esmės pasikeitė dalis Kauno infrastruktūros ir pasirengta europinės vėžės tiesimui iki Vilniaus, dėl ko ateityje kelionė traukiniu tarp dviejų didžiausių šalies miestų sutrumpės iki 38 min.
Rekonstruotas unikalus tunelis
„Praėjusiais metais sustabdę traukinių eismą tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono padarėme šio geležinkelio mazgo pertvarką, kokios šis geležinkelio ruožas nematė nuo jo įrengimo pradžios. Tai didelis kokybinis geležinkelio pokytis“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Vienas svarbiausių darbų geležinkelio infrastruktūrai – Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija, dėl kurios pernai keliems mėnesiams buvo uždarytas traukinių eismas tarp Palemono ir Kauno geležinkelio stoties. Tunelyje buvo atnaujintas kontaktinis elektros tinklas, jame nutiesti europinio standarto bėgiai, sugretinti su dabar naudojamais rusiško standarto bėgiais.
Iki šių metų pabaigos planuojama baigti įrengti atramines sienutes, supilti sankasą ir įrengti europinio standarto bėgius visame geležinkelio ruože nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono intermodalinio krovinių terminalo.
„Lietuvos ūkiui tai labai svarbus įvykis, nes Kauno intermodalinis krovinių terminalas bus sujungtas vienodo standarto bėgiais su Vakarų Europos geležinkelių tinklu. Tai reiškia, kad iš Kauno prekiniai traukiniai galės be sustojimų perkrovimui ar riedmenų keitimui pristatyti krovinius į bet kurią ES valstybę“, – sako K. Sankovski.
Pagreitės susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno
Atlikus šiuos darbus bus iš esmės pasirengta nutiesti europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Vilniaus.
Šiuo tikslu 2019 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei jungtinės veiklos sutartimi susivienijusios tarptautinės inžinerinės įmonės UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting“ GMbH pasirašė sutartį dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų.
Pagal sutartį iki 2021 m. pabaigos numatoma suplanuoti naują 249 km/val. projektinio greičio „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius. Geležinkelio linija, kaip ir visas „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelis, bus pastatyta iki 2026 m. pabaigos.
Planuojama, kad jį įrengus kelionė tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų sutrumpės iki 38 min.
Pasikeitė eismo dinamika Kauno gyventojai ir svečiai esminius pokyčius, susijusius su geležinkelio rekonstrukcija pajuto dar pernai. 2019-aisiais bendrovė beveik baigė visus darbus, susijusius su Kauno miesto kelių infrastruktūra – šiuo metu jau pasiektas 95 proc. baigtumas įrengiant Amalių ir Marių tunelius, kuriais kertamas geležinkelis.
Šiose lokacijose liko tik Kauno savivaldybės atsakomybėje esantys gerbūvio ir prieigų kelių sutvarkymas. Tiesa, didžiausias keturių arkų Amalių tunelis, pakeitęs probleminę Amalių pervažą, pilnai funkcionuoti pradės tik įrengus pietrytinį Kauno aplinkkelį, o kol kas veikia tik viena iš keturių arkų, kuria vyksta automobilių eismas.
Iš viso čia įrengtos dvi arkos automobilių eismui ir dvi – pėsčiųjų.
Viadukus pritaikys neįgaliesiems
„Uždarius Amalių pervažą, prie kurios piko metu susidarydavo itin ilgos automobilių eilės, Iš esmės pagerėjo ne tik transporto judėjimas. Anksčiau kauniečiai geležinkelį dažnai kirto nenumatytose vietose, taip sukeldami pavojų sau ir traukinių eismui. Po rekonstrukcijos to padaryti nebus negalima – geležinkelio linija bus užtverta tvora, o ties Palemono stotimi garso izoliacijos sienutėmis, tačiau kauniečių lauks patogūs ir saugūs požeminiai praėjimai“, – sako K. Sankovski.
„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ šiemet įrengs pėsčiųjų tunelį einantiems į Ugniakuro gatvę, o Kauno savivaldybė įrenginėja dar vieną geležinkelį kertantį tunelį atkarpoje nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku, – šis tunelis bus skirtas pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik spec. transporto priemonės.
Kauno miesto savivaldybė šiuo metu rūpinasi, kad patogesnis susisiekimas būtų ir dviem virš Tunelio gatvės esančiais viadukais, jungiančiais Perkūno alėją su Lentvario gatve ir Gričiupio bei Lentvario gatves.
Šiuo metu jau parengti rekonstrukcijos projektai ir laukiama statybos leidimų. Žadama, jog po rekonstrukcijos viadukai taps saugesni ir pritaikyti neįgaliesiems bei mamoms su vežimėliais. Didesnį komfortą pajus ir šalia geležinkelio gyvenantys gyventojai – ruože tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono bus įrengtos garsą slopinančios sienutės bei kitos papildomos priemonės, padedančios sumažinti traukinių keliamą triukšmą.
Ateityje – greitesnės kelionės traukiniais
Vykdomi darbai susiję su europinės vėžės „Rail Baltica“ įrengimu. Šio etapo metu bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesti 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.
Svarbiausi darbai prasidės vasarą. „Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai, važiuosiantys iki 249 km/h greičiu.
