Karas tarp Kauno miesto ir Kauno rajono vis dar tęsiasi. Miesto savivaldybei neseniai paskelbus, kad Kauno rajonas tik dabar nusprendė pradėti derybas dėl opiausių klausimų, rajono atstovai pateikė savo atsaką į tokį pareiškimą.
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas pranešime spaudai teigė, jog tenka apgailestauti, kad Kauno rajono teritoriją siekiantys išdraskyti Kauno miesto vadovai ne tik nestabdo savo antidemokratinės iniciatyvos, bet ir toliau naudoja brutalius spaudimo metodus: melą, šantažą, pilkąsias viešųjų ryšių technologijas.
Tikslas – priversti Kauno rajono savivaldybę teisintis, neigiamai nuteikti gyventojus, dirbtinai sukelti jų nepasitenkinimą.
Kauno miesto agitacija, siekianti sumenkinti Kauno rajoną ir diskriminuoti jo žmones vyksta įvairiais būdais: internete, lankstinukuose, socialiniuose tinkluose. Į kovą prieš kaimynus pasitelktos net Kauno miesto savivaldybės įmonės – „Kauno vandenys“, „Kauno švara“, užsakomuosiuose straipsniuose juodinama Kauno rajono savivaldybė.
Nesidrovima ir klastočių. Pavyzdžiui, platinami straipsniai su išgalvotu personažu, kurio vaikas neva nepatenka į Kauno rajono darželį, o situaciją komentuojanti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolantos Baltaduonytė giria Kauno miesto valdžios darbus ir peikia kaimyninį Kauno rajoną.
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė naujas Kauno miesto viešųjų ryšių produktas – straipsnis „Derėtis užsimanė tik dabar: Kauno miesto kvietimų tartis rajono vadovai išgirsti nenorėjo“. Šiame įžūliu melu ir demagogija persunktame rašinėlyje galima pritarti tik vienam teiginiui – derybos dėl bendros Kauno miesto ir Kauno rajono viešojo transporto sistemos iš tiesų vyksta seniai.
Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas tvirtino, kad 2017 m. spalį buvo pasiekti susitarimai beveik visais klausimais, reikėjo tik Kauno miesto savivaldybės politinio sprendimo. Deja, toks sprendimas nebuvo priimtas. Ar ne todėl, kad Kauno rajono teritorijos išdraskymo planas jau tada buvo rengiamas ir reikėjo sukurti spaudimo įrankį gyventojams?
Koks yra Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio „noras“ tartis su bendruomenėmis ir kolegomis, teko įsitikinti ne kartą. Kas ir su kuo tarėsi, kai buvo priimtas sprendimas išdraskyti Kauno rajono savivaldybę, išrankiojant geriausias teritorijas, paliekant kitai savivaldybei kapines, sodus ir sąvartynus? Ne tik Kauno meras, bet nė vienas jo komandos atstovas nesiteikė ateiti ir paaiškinti savo motyvų žmonėms, kai šį klausimą svarstė Kauno rajono savivaldybės taryba.
Šių metų spalio 17 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko Kauno regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame, be kitų klausimų, buvo daug kalbama apie bendros Kauno regiono viešojo transporto sistemos sukūrimą. Pasitarime dalyvavo aštuonių regiono savivaldybių merai arba jų atstovai.
„Konkurencija tarp savivaldybių neturi prasmės, čia tinka bendradarbiavimo kelias, todėl Europoje niekam nekyla minčių prisijungti kažkokias teritorijas“, – pastebėjo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertas dr. Gediminas Česonis.
Jis papasakojo apie Tauragės apskrityje kuriamą vientisą funkcinę zoną. Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šilalės savivaldybės kuria naudojimosi viešuoju transportu paskatų sistemą, diegia bendrą bilietą, perka elektrinius autobusus, tariasi dėl atsiskaitymų.
„Užteko dviejų susitikimų, kad savivaldybių vadovai suprastų, kad tokia sistema naudinga visiems“, – pasakojo G. Česonis. Panašiu keliu mėgina žengti Klaipėdos, Vilniaus apskritys.
„Naujajame Regionų plėtros įstatyme diskutuojama apie savivaldybių partnerystę, bendrą paslaugų teikimo sistemos kūrimą. Deja, Kauno miestas stato sienas. Tai bloga praktika“, – pastebėjo Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas paragino posėdžio dalyvius kuo greičiau kurti bendrą regiono transporto sistemą.
Šiame pasitarime dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras ir vicemeras Andrius Palionis, kuris pareiškė, kad nėra įgaliotas spręsti šį klausimą, tam esą reikia miesto tarybos sprendimo. Įpusėjus pasitarimui, abu Kauno savivaldybės atstovai pakilo ir išėjo.
Tenka pastebėti, kad toks V. Matijošaičio ir jo komandos stilius – „vyresniojo brolio“ tonas, nesiskaitymas su kitų nuomone, vienašališkų sprendimų priėmimas – tapo įprastu.
Blogiausia, kad į siaurų egoistinių interesų tenkinimo lauką įtraukiami gyventojai, bendruomenės, ypač pažeidžiamos gyventojų grupės – vaikai, senjorai. Keliama sumaištis, sėjama nesantaika tarp miestiečių ir „išlaikytinių kaimiečių“, griaunami demokratinės savivaldos pamatai.
Šiuolaikiniame pasaulyje daugėja viešųjų paslaugų, kurias teikti vienos savivaldybės rėmuose tampa sunku arba neįmanoma. Todėl kviečiame Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį ne statyti sienas, o kartu su Kauno rajonu ir kitomis regiono savivaldybėmis plėtoti partnerystę, konsoliduoti išteklius siekiant geriau teikti viešąsias paslaugas gyventojams.
Esame įsitikinę, kad toks bendravimo būdas yra kur kas naudingesnis ir malonesnis visoms pusėms.
