Pasipriešinimo iš vietos bendruomenių sulaukusios Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ), kurioje elektra ir šiluma bus gaminamos deginant šiukšles, statybos eina į pabaigą. Kaip pasakojo jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas, šiuo metu čia dirba daugiau nei 500 žmonių, o veiklą visu pajėgumu pradėti planuojama per gerą pusmetį.
Pamažu paleidžiama techninė įranga
R. Paškauskas „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad visa reikalinga technologinė įranga jau statybvietėje. Sumontuotas garo katilas, dūmų valymo įranga, garo turbina su generatoriumi, elektros ir automatikos įranga, vandens valymo įranga, siurbliai ir kita įranga.
„Pačios statybos sparčiai artėja prie pabaigos, vykdomi patalpų apdailos darbai. Pradėti technologinės įrangos paleidimo – derinimo darbai“, – vardijo KKJ vadovas. Jėgainėje šiuo metu dirba virš 500 darbuotojų iš 29 rangos kompanijų, neskaitant jų subrangovinių organizacijų.
„Iki šiol esame sėkmingai atlikę katilo hidraulinį bandymą 162 bar slėgiu. Vienas iš sudėtingiausių uždavinių šiame etape yra tinkamas planavimas ir sklandus darbų užtikrinimas vienu metu dirbant keletui rangovų, taip pat svarbu užtikrinti reikiamų darbų saugą“, – aiškino R. Paškauskas.
Baigti ketina kitais metais
Anot KKJ vadovo, visiškai statybų darbai, įskaitant aplinkos sutvarkymą, turėtų būti užbaigti iki kitų metų pirmojo pusmečio pabaigos. Dar nesibaigus 2019-iesiems bus pradėti technologinės įrangos „karšti“ bandymai – planuojama jėgainę užkurti dujomis, o iškarto po Naujųjų metų energijos gavimui bus pradėtos naudoti ir atliekos.
„Tik įsitikinę, kad visi įrenginiai ir sistemos funkcionuoja tinkamai bei užbaigę visus reikalingus derinimo bei bandymo darbus, teisės aktuose numatyta tvarka įforminsime jėgainės statybų pabaigą ir komercinės veiklos pradžią“, – nurodė R. Paškauskas.
Pačioje jėgainėje dirbs iki 40 žmonių, o pagal analogiškos jėgainės Klaipėdoje darbo patirtį, tikimasi, kad KKJ regione papildomai sukurs 200-250 darbo vietų.
Paslaugos gyventojams turėtų pigti
Dėl jėgainės darbo kauniečiai už atliekų tvarkymą papildomų sąnaudų esą nepatirs ir tai, dėstė R. Paškauskas, sudarys prielaidas stabilizuoti atliekų tvarkymo kainas gyventojams. Taip pat jėgainė sukurs didesnę konkurenciją miesto šilumos energijos gamybos rinkoje, dėl ko turėtų laimėti galutinis šilumos vartotojas.
„Kauno kogeneracinė jėgainė prisidės prie elektros gamybos pajėgumų didinimo šalyje. Konkrečią elektros energijos kainą visiems Lietuvos gyventojams, neskirstant jų pagal atskirus miestus, nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, todėl nesiimame prognozuoti galimų kainų pokyčių“, – paklaustas, kaip paleidus KKJ galėtų keistis atliekų tvarkymo, šilumos ir elektros kainos, sakė R. Paškauskas.
Atliekomis kūrenamos KKJ elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai, kaip skelbiama KKJ portale, kasmet leis panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.
Projektas sulaukė pasipriešinimo
Jėgainė kyla šalia magistralės Vilnius-Kaunas, trikampyje, kurį sudaro A1 kelias ir Veterinarų gatvė – joje KKJ bus pažymėta 19-tu numeriu. Artimiausi gyventojai gyvena Kaune, Partizanų gatvėje – mažiausias atstumas iki pirmųjų apgyvendintų pastatų siekia apie 400 metrų, maždaug puskilometris skiria bebaigiamą jėgainę ir Biruliškių gyventojus.
Žmonės pernai vasarą vykusiame pristatyme sakė, jog sprendžiant dėl KKJ atsiradimo Kauno LEZ teritorijoje, miesto ir rajono bendruomenių nuomonės esą nebuvo atsiklausta, gyventojai baiminosi dėl jėgainės apylinkėse padidėsiančios oro taršos. Užterštumo klausimą jėgainės atstovai tikino spręsiantys Prancūzijos bendrovės LAB dūmų valymo įrenginiais, kurie turi užtikrinti, kad į aplinką nepatektų kenksmingos medžiagos.
Bendruomenės pasirašinėjo peticiją dėl statybų stabdymo, kurią ketino įteikti Kauno rajono ir Seimo valdininkams, o nesulaukus pagalbos – teismui. Biruliškių, Ramučių ir Karmėlavos gyventojai taip pat organizavo apklausą „Facebook“ socialiniame tinkle: iš 706 grupei priklausančių žmonių, 258 nariai pasisakė prieš KKJ, vienas – už, o vienas narys pažymėjo, kad neturi nuomonės.
Už KKJ statybas atsakingi „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ atstovai tąkart teigė su bendruomene norintys komunikuoti toliau, buvo pasiryžę atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus. Beje, Seimas prieš metus priėmė pataisas, pagal kurias nuo 2019-ųjų atliekų deginimo jėgainės negalės iškilti arčiau kaip 20 km nuo gyvenamųjų vietovių. Tiesa, anksčiau pradėtai statyti KKJ naujasis teisinis reglamentavimas negalioja.
