Seimas ėmėsi pataisų, kad baudos už specialių įtaisų fiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (KET) būtų išrašomos automatiškai. Už antrą pažeidimą būtų skiriama minimali bauda ir nereikėtų teismo.
Po pateikimo pritarus tokiems pakeitimams, juos toliau svarstys Seimo komitetai. Pataisas registravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, pakoregavę panašius Vidaus reikalų ministerijos siūlymus, kurie dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai būtų strigę.
Anot konservatoriaus Stasio Šedbaro, kartu su Vidaus reikalų ministerijos atstovais komiteto nariai pakoregavo siūlymus ir registravo naują projektą, nes tai esantis greitesnis kelias nei taisyti Vyriausybės pateiktą projektą. Po pateikimo pritarus Seime, toliau projektą svarstys komitetai.
Automatinis baudų išrašymas reiškia, kad KET pažeidimų protokolai būtų išrašomi ir gyventojams išsiunčiami automatiškai, nedalyvaujant pareigūnams. Tokia tvarka galiotų pažeidimams, užfiksuotiems specialiais įtaisais, pavyzdžiui, greičio matuokliais.
„Pranešimas apie pažeidimą būtų automatu siunčiamas automobilio savininkui, ir jau savininkas, sumokėjęs baudą, turi galvoti, duoti tą mašiną ar ne. Iš savo patirties galiu pasakyti, kai vieną kartą susimoki, kitą kartą jau galvoji, važiuoji lėčiau“, – BNS sakė vienas pataisų iniciatorių, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius S. Šedbaras.
Taip pat pakeitimai lemtų, kad už antrą KET pažeidimą automatiškai pažeidėjui būtų siūloma mokėti minimalią baudą ir apsieinama be teismo. Prasižengusiesiems pirmą kartą ir toliau būtų siūloma mokėti pusę minimalios baudos.
„Dabar bus galima bausti ir be teismo, kad ir teismai nebūtų apkrauti. Teismai neranda (pažeidėjų – BNS), yra problemų, jie slapstosi, neima šaukimų, čia ateis antstolis ar Mokesčių inspekcija, jie labai greitai ir efektyviai išieško“, – sakė S. Šedbaras.
Pristatydamas pataisas Seime konservatorius pažymėjo, kad „administraciniai teismai yra užversti mažomis, smulkiomis bylomis“. „Teismas visiškai tuščiai skiria posėdžius, sekretorės rašo protokolus, siunčia šaukimus, tai yra didžiulės išlaidos, kai būtų galima paprasčiausiai išsiųsti teismo įsakymą ir, jeigu žmogus neprieštarauja, procesas vyksta toliau“, – kalbėjo politikas.
Pataisomis taip pat būtų atsisakoma praktikos atimti vairuotojo pažymėjimą, kai vairuotojams taikomos nuobaudos. Draudimas vairuoti galiotų, tačiau pats dokumentas nebūtų paimamas, kadangi nuo šių metų liepos vairuotojams nebereikia su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo.
Automatinį baudų išrašymą Vyriausybė siūlė nuogąstaudama, kad plečiant greičio matuoklių tinklą pareigūnams bus sudėtinga apdoroti augančių pažeidimų skaičių.
Pernai duomenys į Administracinių nusižengimų registrą teikti iš 182 sistemų. Vyriausybė planuoja, kad 2020 metais vien stacionarių greičio matuoklių skaičius išaugs iki 400, o dar 25-iuose Lietuvos kelių ruožuose bus matuojamas vidutinis greitis.
Kasmet dėl greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų pradedama daugiau kaip 200 tūkst. tyrimų. Automatizuoti administracinių baudų išrašymą reikės apie 380 tūkst. eurų. Šiuos pinigus planuojama skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
