„Čikagos teismo teisėja, kuri nagrinėja Venckienės ekstradicijos bylą, negalėjo žinoti visos pokomunistinių šalių specifikos ir todėl nusprendė, kad pabėgėlė turės visas galimybes apginti savo teises Lietuvos teisme“, – ketvirtadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone, vykusiame Helsinkio komisijos posėdyje teisė žurnalistas, buvęs parlamentaras, partijos „Drąsos kelias“ narys Dr. Vytautas Matulevičius.
Neringą Venckienę V. Matulevičius pristatė kaip nepriekaištingą teisėją, kuri prieš kelerius metus Lietuvoje buvo viena populiariausių politikių ir „gal net būsima Lietuvos prezidentė“. Jo teigimu, Lietuvoje N. Venckienė negali tikėtis teisingo ir nešališko teismo, todėl savo kalba siekė įrodyti, kad ekstradicija privalo būti sustabdyta.
„Labai jaudinanti akimirka, bet būtų žymiai maloniau šioje garbingoje vietoje kalbėti kitomis temomis“, – pasisveikinęs su susirinkusiais tarė V. Matulevičius. Buvęs Seimo narys ir žurnalistas kalbėjo lietuviškai, jo kalbą vertė vertėja.
„Turbūt kiekvienos šalies istorijoje yra tokių bylų, kurios kaip veidrodyje atspindi visas valstybės problemas. Kaip, pavyzdžiui, klasika tapęs Dreifuso procesas Prancūzijoje (prieš šimtmetį kapitonas Alfredas Dreifusas, remiantis anoniminiu rašteliu, buvo apkaltintas tėvynės išdavyste – aut. past.). Lietuvai tokiu veidrodžiu tapo pedofilijos byla, teisinis Venckienės persekiojimas“, – posėdžio metu kalbėjo V. Matulevičius.
Jo teigimu, N. Venckienė Lietuvoje turėjo didžiulį palaikymą: „Dar visai neseniai ši moteris buvo viena populiariausių Lietuvos politikių, parlamentinės partijos lyderių, kovos prieš teismų korupciją simbolis ir gal net būsima Lietuvos prezidentė.“
V. Matulevičius pažymėjo, kad, esą nepaisant visų N. Venckienės nuopelnų, dabar ji kali JAV kalėjime. „Kas gi nutiko, kad tokia sėkminga moteris, kuris be viso kito trylika metų nepriekaištingai dirbo teisėja, staiga tapo tarptautiniu mastu ieškoma nusikaltėle? Nutiko tai, ko nepalinkėčiau niekam iš čia susirinkusių, – toliau savo kalbą tęsė V. Matulevičius. – Vieną nelemtą dieną jos brolio dukrelė pradėjo pasakoti ir vaizdžiai rodyti, kaip ją, jos vaikišką kūną, išnaudoja motinos draugas ir dar du vyriškiai.“
Buvęs Seimo narys teigė, kad N. Venckienė pradėjo ginti savo dukterėčią, nes visada buvo teisingumo pusėje. „Kokio masto tai buvo kova, galima spręsti iš tokio fakto: per kelerius metus Neringa su broliu parašė daugiau nei du šimtus skundų į teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas, tačiau nė vienas pedofilas taip ir neatsidūrė teisiamųjų suole.
Vieną iš tų trijų vyriškių, kurį mergaitė minėjo, dirbantį teisėju, kažkas nušovė, kitas nebuvo identifikuotas, o trečiasis, kuriam vieninteliam buvo pateikti kaltinimai mergaitės tvirkinimu, nukrito nuo keturračio motociklo ir paskendo baloje. Beje, jis buvo Lietuvos parlamento pirmininko patarėjas, – Garliavos istorijos pradžią priminė V. Matulevičius.
– Negyvas buvo rastas ir mergaitės tėvas, kadangi jis nusivylė teisėsaugos neveiklumu, nufilmavo mergaitės parodymus ir pradėjo dalinti diskelius žurnalistams, o tai buvo be galo pavojinga – Kai pagrindinės proceso šalys buvo išžudytos ar mirė įtartinomis aplinkybėmis, teismas sugrįžo prie žuvusio kaltinamojo bylos ir jį išteisino, po mirties.“
V. Matulevičius komisijoje įvardijo, kad, teisėjos sprendimu, kaltinimus išgalvojo mergaitės tėvas, norėdamas pakenkti buvusiai žmonai. Baigęs istoriją, buvęs Seimo narys pristatė ir savo išvadas.
„Mano įsitikinimu, ji parodo, kas gali nutikti žmonėms, kurie ryžtasi susigrumti su įtaka bei ryšiais garsėjančiais pedofilais, – teigė V. Matulevičius. – Noriu atkreipti dėmesį, kad pedofilijos bylos sunkiai skinasi kelią senosiose demokratijose, turinčiose ilgas teisines tradicijas. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur vaikus daugelį dešimtmečių seksualiai išnaudojo garsi televizijos žvaigždė ir kiti aukšti asmenys. Bet net tokioje nuostabioje šalyje jų nusikaltimai buvo pradėti tirti tik pastaraisiais metais, kai daugelis iš šitų įtariamųjų jau stojo prieš Dievo teismą.“
Žurnalistas ir buvęs Seimo narys kaip pavyzdį pateikė ir Belgijoje nagrinėtą pedofilijos bylą. „Lietuvoje padėtis dar sudėtingesnė, kadangi ji iki šiol neatsikratė komunistinio laikotarpio ydų ir korupcijos papročių, – kalbėjo V. Matulevičius – O ir pačią Venckienės bylą galima laikyti tipišku sovietinės teisinės sistemos recidyvu, kai apie įtakingų asmenų nusikaltimus per daug atkakliai kalbantis žmogus pats paverčiamas nusikaltėliu. Būtent taip elgdavosi KGB, kai disidentų ar kitų teisybės ieškotojų į viešumą keliami faktai tapdavo per daug pavojingi sistemai. Ir tai nėra vien mano nuomonė.“
Savo kalboje V. Matulevičius minėjo ir politinę kalinę Nijolę Sadūnaitę bei pacitavo jos sakytus žodžius: „Tai tas pats KGB braižas.“ Lyg tarp kitko, teigdamas, kad gali būti įdomu žinoti, V. Matulevičius pabrėžė, kad N. Sadūnaitė yra Teksaso miesto garbės pilietė bei yra apdovanota Kalifornijos Respublikonų partijos medaliu už ilgametę kovą už Žmogaus teises. „Taigi, tai yra moteris, kuri žino, ką sako“, – pridūrė buvęs Seimo narys.
Pristatęs N. Sadūnaitę, V. Matulevičius Lietuvos teisėsaugos darbo principus vėl lygino su sovietiniais. „Suprantu, kad Čikagos teismo teisėja, kuri nagrinėja Venckienės ekstradicijos bylą, negalėjo žinoti visos pokomunistinių šalių specifikos ir todėl nusprendė, kad pabėgėlė turės visas galimybes apginti savo teises Lietuvos teisme. Tačiau tiems, kas šią specifiką žino, teisėjos argumentas, deja, sukėlė tik karčią šypseną“, – teigė buvęs Seimo narys.
Jis taip pat įvardijo tarptautinius Žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais esą N. Venckienei tektų susidurti, jei ji būtų grąžinta į Lietuvą.
„Visų pirma kiltų neišvengiamas pavojus jos gyvybei. Aš jau minėjau, kad pedofilijos byla jau nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes. Įskaitant tuos, kurie buvo nužudyti ar mirė įtarimus keliančiomis aplinkybėmis. Vienas iš prokuratūros vadovų net viešai pavadino šią bylą „byla žudike“, bet valstybės apsauga buvo skirta ne nuo pedofilų nukentėjusiai pusei, o seksualiai išnaudotos mergaitės motinai, tai pačiai motinai, kuriai, teismo sprendimu, turėjo būti pareikšti įtarimai bendradarbiavimu.
Aš kalbu apie teismo priimtą sprendimą, kurio prokurorai net neįvykdė. Teisinėje valstybėje. Todėl išlieka didelė tikimybė, kad ir šįkart niekas deramai nepasirūpins Venckienės saugumu ir jai kas nors atsitiks kameroje, kaip neretai atsitinka Lietuvos įkalinimo įstaigose. Pasiųsti žmogų į mirtį, galbūt išskyrus karo atvejus, draudžia ne tik tarptautinės teisės normos, bet ir elementarus žmogiškumas“, – kalbėjo V. Matulevičius.
Antra V. Matulevičiaus įvardyta priežastis, kodėl N. Venckienė neturėtų būtų grąžinta į Lietuvą – kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą ir nešališką teismą.
„Jei Venckienė būtų sugrąžinta į Lietuvą, jos bylą anksčiau ar vėliau nagrinėtų tas pats Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, kuris, kaip kalbėjo Karolis (prieš V. Matulevičių posėdyje kalbėjo ir Neringos Venckienės sūnus Karolis – aut. past.), yra viešai pavadinęs Venckienę teisinės sistemos pūliniu, – kalbėjo V. Matulevičius ir pridūrė, kad tokiais žodžiais G. Kryževičius leido suprasti, jog N. Venckienės atveju gali būti priimtas tik kaltinamasis verdiktas. – Taip buvo apribota Venckienės teisė į teisingą ir nešališką teismą.“
Primename, kad 2012-ųjų balandį DELFI redakcijoje viešėjęs Gintaras Kryževičius teigė: „N. Venckienė nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda, kiek neatsakingai yra pasisakoma dėl visų situacijų“. Tuo metu G. Kryževičius buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas, šiuo metu jis užima kitas pareigas – dirba Lietuvos vyriausio administracinio teismo pirmininku.
V. Matulevičius pažymėjo, kad G. Kryževičius dabar užima kitas pareigas, tačiau pridūrė, kad vis tiek jo pareigos yra labai įtakingos. Tai, kad G. Kryževičius N. Venckienę pavadino „pūliniu ir politinėje sistemoje“, V. Matulevičius vertina kaip „atvirą raginimą politikams susidoroti su bendru priešu“.
Esą būtent tai, bendras susidorojimas, ir įvyko tuomet, kai N. Venckienė buvo išrinkta į Seimą. „Kai ji, nuogąstaudama dėl savo saugumo, pasitraukė į Jungtines Valstijas, Seimas jai surengė apkaltą dėl posėdžių nelankymo ir pašalino iš parlamento narių. Tai buvo padaryta jai už akių kaip kokiai karo nusikaltėlei, nesuteikiant jokios galimybės pasiteisinti ir, kas baisiausia, pažeidžiant parlamento statutą, kuris turi įstatymo galią. Tokiais pačiais principais, esu tikras, būtų vadovaujamasi ir tada, jei Venckienė būtų grąžinta į Lietuvą, nes jos likimą spręstų tie patys susimokę teisėjai ir politikai“, – teigė V. Matulevičius ir padėkojęs už dėmesį baigė savo kalbą.
Posėdžio metu taip pat kalbėjo ir N. Venckienės sūnus Karolis Venckus, kuris priminė visą Garliavos istoriją, demonstravo du vaizdo įrašus: viename mergaitės tėvas Drąsius Kedys kalbina mergaitę, kuri pasakoja apie tris su ja esą santykiavusius vyrus, kitame matoma 2012 metų gegužės 17 diena, kai mergaitė iš Garliavos buvo paimta ir perduota biologinei motinai.
Savo žodžius tarė ir JAV Žmogaus teisių gynėjos: Abbe Jolles ir Mary G. Leary. Žmogaus teisių gynėja, advokatė A. Jolles posėdžio metu teigė, kad abejoja kai kuriais bylos faktais. Baigdama savo kalbą ji tarė: „Šiandien esu čia tam, kad įtikinčiau jus pasinaudojus savo galiomis palikti N. Venckienę JAV.“
Helsinkio komisijos sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. JAV teismas jau yra priėmęs sprendimą, kad ekstradicija nebus stabdoma. Šį teismo sprendimą N. Venckienė yra apskundusi.
Posėdžio vaizdo įrašas:
S. Šedbaras: stebina, kad žmonės leidžia sau šitaip kalbėti apie savo valstybę
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras DELFI teigė, kad tokie V. Matulevičiaus pareiškimai jo nenustebino. „Labai nenustebino. Ar tai būtų Matulevičius, ar Gylys (Povilas Gylys – aut. past.), ar kas nors kitas iš tos kompanijos. Aš nežinau, kas jiems taip rašo, ar jie tikrai taip mano, bet visą laiką kalbėjo, kalba ir turbūt kalbės visiškai tuo pačiu būdu“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Seimo nario teigimu, tokių kalbų jis yra girdėjęs ir parlamente. „Mane tik stebina, kad žmonės, kurie kažkada yra užėmę garbingas pareigas, kai kas iš jų yra daktarai, profesoriai, leidžia sau šitaip kalbėti apie savo valstybę, dergti. Tai mane stebina, bet mes čia nieko turbūt nepadarysime, – teigė S. Šedbaras, – Čia jau tikslas pateisina priemones: savo patroną, kuris juos atvedė į parlamentą, reikia ginti visomis priemonėmis.“
S. Šedbaras tvirtino, kad viskas yra ištirta ir dokumentuota, todėl toliau vyksta ekstradicijos procedūra. JAV teismas jau yra nusprendęs, kad ekstradicija nebus stabdoma, o Helsinkio grupės sprendimas būtų tik rekomendacinio pobūdžio. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas abejoja Helsinkio grupės sprendimo galia.
„Šis būdas, Helsinkio grupė, gal ir turi kažkokios įtakos visuomeninei nuomonei, bet vargu ar paveiks teismų ir valstybės institucijų sprendimus. Tai daugiau toks emocinis reiškinys“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Posėdžio, kuris vyko JAV, metu V. Matulevičius kritikavo Lietuvos teisėsaugą ir politikus. „Lieka tik apgailestauti, kad kai kurie net mano buvę dėstytojai, garbūs profesoriai dabar nusirito iki tokio lygio, kad pakankamai aiškioje situacijoje kalba priešingai ir žemina savo valstybę“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Parlamentaras teigė, kad pareiškimai apie KGB principus ir vis dar išlikusius sovietinius reiškinius gali turėto įtakos ir Lietuvos įvaizdžiui. „Gali paveikti, nes Vytautas Matulevičius yra žinomas žmogus arba gali prisistatyti kaip žinomas žmogus, kaip buvęs politikas. Turint galvoje Amerikos Valstijų visuomenę, kur turbūt nedaug žino, kur ta Lietuva, kas ta Lietuva, – svarstė Seimo narys.
– Žinoma, visuomenei, kuri neturi daug žinių ir yra toli nuo Lietuvos, ir ta Lietuva yra toli nuo jų, gali turėti tam tikros įtakos. Bet aš viliuosi, kad tai neturės įtakos JAV teisėsaugos ir valstybės institucijoms, kurios turi Lietuvos pateiktą tikrą medžiagą, tikrus faktus. Juos mato ir gali įvertinti. Ir kiek matėme Jungtinių Amerikos Valsstijų teismų sprendimus, tai jie yra palankūs Lietuvai.“
Pasak S. Šedbaro, bandymų apginti N. Venckienę ir aršių pasisakymų tarptautinėje erdvėje dar galime sulaukti. „Manau, kad darys viską, kad Venckienė išvengtų teisingo teismo, – teigė parlamentaras. – Turėtume būti pakankamai protingi, atsparūs. O tą gynybinę poziciją daugelis naudoja.“
N. Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių
Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų.
Kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas:
167 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
168 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
313 str. 2 d.: mirusiojo atminimo paniekinimas, viešai paskleidžiant apie mirusįjį melagingus prasimanymus, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
153 str.: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, už kurį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
163 str.: piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
232 str.: nepagarba teismui, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
228 str. 2 d.: piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už ką baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
154 str. 2 d.: šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
236 str. 1 d.: asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
