Į Ruklą penktadienį atvykusi Vokietijos lyderė Angela Merkel neišvydo nei iškilmingos karių rikiuotės, nei technikos parodos. Ji, kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, aplankė Lietuvoje dislokuotus Vokietijos karius.
Mokomajame pulke atvažiavusią kanclerę pasveikino krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, du aukštesnieji karininkai bei keliasdešimt žemesnio rango Vokietijos karių.
Kiek vėliau karių poilsio patalpose A. Merkel sakė kalbą keliems šimtams Vokietijos kareivių. Dalis jų sėdėjo prie stalų.
Tai buvo gana neįprastas vizitas Jonavos rajone esančioje Rukloje, kur savo šalies karius pastaraisiais metais aplankė Nyderlandų, Kroatijos, Norvegijos, Belgijos ir kitų šalių lyderiai, kiti politikai ar kariniai vadai, Lietuvoje 2017-aisiais dislokavus Vokietijos vadovaujamą tarptautinį NATO batalioną.
Pavyzdžiui, pernai Rukloje lankęsis Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) stebėjo parodomąją operaciją, taip pat apėjo rikiuotę, o į žurnalistų klausimus atsakinėjo už jo nugaros stovint kariams ir šarvuočiams.
A. Merkel elgesys gali liudyti vokiečių atsargumą akivaizdžiai demonstruoti karinę galią.
Nacizmo kaltės naštą dar nešantys vokiečiai vis dar atsargiai vertina savo kariuomenės stiprinimą ir karių siuntimą į Rytus, nors lietuviai juos priima kaip apsaugą nuo kaimyninės Rusijos.
„Prezidentė man sakė, kad jūs labai gerai integravotės dirbdami su Lietuvos ir kitų šalių kariais, bet svarbiausia, kad jūs esate vertinami vietos gyventojų, ir aš manau, kad tai yra labai labai svarbu“, – savo šalies kariams Rukloje sakė A. Merkel.
„Jeigu žiūrėtume atgal į istoriją, Vokietijos kariai čia atliko visiškai kitokią misiją. Tai, kad šiandien jūs esate sutikti šiltai, priimti ir pripažįstami, rodo, kad, laimei, mes iš tikrųjų gyvename daug geresniais laikais“, – pridūrė ji.
Vokiečių dėmesį nacių okupacijai stebėtojai aiškina pokariu įdiegtu kaltės jausmu. Šalyje paplitęs įsitikinimas, kad didžioji dalis kaimynų dar iki šiol nepamiršo vokiškojo ar prūsiškojo militarizmo XIX-ojo amžiaus antroje pusėje ir XX-o amžiaus pradžioje.
Vis dėlto pastaraisiais metais Vokietijos gynybos biudžetas auga ir ji imasi aktyvesnės užsienio politikos, ypač po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir migracijos krizės.
Iš dalies išaugęs Vokietijos iniciatyvumas gali būti susijęs su Jungtinių Valstijų signalais, kad Vašingtonas ima atsitraukti nuo Europos reikalų.
Perspėja dėl hibridinių išpuolių
Vokietijos kanclerė perspėjo savo šalies karius, kad jie susiduria su Rusijos hibridiniais išpuoliais.
„Mes to nesugalvojome patys. Tai yra faktas – tai Rusijos karinės doktrinos dalis. (…) Labai specifiniais būdais jūs akivaizdžiai tai patiriate čia“, – sakė A. Merkel.
Vos į Lietuvoje kuriamą batalioną atsikrausčius pirmiesiems vokiečių kariams, pernai vasarį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir policijai buvo atsiųstas melagingas pranešimas apie jų išprievartautą mergaitę.
Pernai žiniasklaida taip pat rašė, kad Rusija įsilaužė į Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų išmaniuosius telefonus, o tuo siekta gauti operatyvinės informacijos, įvertinti pajėgų galią bei įbauginti karius.
„Ne be reikalo mes Vokietijos kariuomenėje sukūrėme specialų kibernetinį vienetą tam, kad didintume pajėgumus šioje srityje. Mūsų laikais tai yra kritiškai svarbu“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šalis pastaraisiais metais didina gynybos finansavimą ir gerina karių aprūpinimą.
„Šiuo aspektu Vokietijos kariuomenė, žinoma, vis dar yra kelyje, kurio tikslo mes dar nepasiekėme“, – teigė ji.
Lietuvoje dislokuoti apie 550 karių.
Didėjantis bendradarbiavimas gynybos srityje matyti ir įsigijimuose. Lietuva iš Vokietijos perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.
