Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį sezoną, tiek ir Finalo ketverte Belgrade. Žalgiriečiai sekmadienį mažajame finale 79:77 palaužė turtingąjį Maskvos CSKA ir užėmė trečią vietą.
Nors pergalė, pasak Š. Jasikevičiaus, turėjo būti pasiekta ramiau, jis džiaugėsi saviškių pasirodymu. „Emocijos fantastinės, jaučiame, kad atlikome gerą darbą, jaučiame, kad padarėme žmones laimingus ir tai yra svarbiausia.
Gana neblogai pildėme žaidimo planą, pirma mačo pusė buvo gana nebloga, išskyrus kelias detales. Trečias kėlinys buvo kažkoks kosmosas, fantastika, visur ėjome su kamuoliu, gerai gynėmės, pataikėme, jautėsi, kad absoliučiai dominavome prieš vieną geriausių Europos komandų. Paskui, žinoma, per anksti patikėjome pergale, praradome koncentraciją. Tai įvyko daug kartų. Bet ne kartą kalbėjau, kad tai yra jauna komanda ir tokie dalykai nutinka. Galvoju, kad pagal žaidimą turėjome laimėti ramiau“, – tikino Šaras.
– Pats po pusfinalio minėjote, kad reikia apsitrinti tokiame lygyje. Ar šį kartą buvo lengviau?
– Aš galvoju, kad buvo lengviau. Buvo daugiau galimybių judėti su kamuoliu. Stambulo komanda yra kietesnė, prieš juos sunku rasti kažkokių silpnų vietų, o čia buvo lengviau. Taip pat manau, kad ir žaidėjai buvo ramesni, antrą kartą žaidžiant šitoje salėje jie žinojo, kas laukia. Tačiau viską reikia praeiti, kaip ir minėjau.
– Apibendrinkite visą tą kelionę iki finalo ketverto, ką ji reiškia „Žalgiriui“ ir visai organizacijai?
– Kelionės pas mus fainos, lėktuvą turim, gerą kompaniją (šypsosi). O ta krepšinio kelionė atrodo, kad prabėgo per porą savaičių. Taip Eurolygoje viskas greitai vyksta, daug rungtynių, viena kelionė seka kitą, pasižiūri – o jau tik mėnesis beliko iki sezono pabaigos. Viskas vyksta labai greitai, tikrai malonu, kad žaidėjai eina į priekį, kad jie tampa geresniais žaidėjais. Dabar Europa apie juos jau žino.
– Europa apie šią „Žalgirio“ kelionę atsiliepia kaip apie „pelenės istoriją“. Ką reikia padaryti, kad tai nebūtų atsitiktinumas?
– Reikia dirbti, klubui reikia dirbti panašiai, kaip dirbo iki dabar. Tai yra viena geriausių vietų dirbti, žaidėjai dabar patys nori čia važiuoti, visa Europa žino, kad jeigu atvažiuosi į „Žalgirį“, čia bus aukščiausias lygis, kad čia bandome kovoti dėl visko. Sakau, čia dideli žingsniai į priekį visiems. Žaidėjams, fanams, organizacijai, prezidentui. Visiems.
– Ką pasakytumėte apie fanų palaikymą Belgrade?
– Jie girdėjosi ir rungtynėse su „Fenerbahče“, nors jų buvo mažiau. Jie girdėjosi ir šiandien. Aš norėčiau, kad „Žalgirio“ fanai komandą palaikytų visada, ne tik kai patenkame į Finalo ketvertą. Dabar tokios gražios emocijos. Bet kaip aš sakau, tikrieji fanai pasirodo tada, kai komandai sekasi blogiausiai. Ir galvoju, kad „Žalgirio“ fanai tokioje situacijoje yra visai neblogi.
– Po finalinės sirenos matėme jūsų didžiulį atodūsį. Ar buvo baimės, kad galite pralaimėti?
– Aišku, kad buvo baimės. Paskutinę atkarpą, paskutines penkias minutes žaidėme katastrofiškai. Pasimetėme prieš spaudimą, sprendimai buvo labai blogi, buvome arti to, kad prisidarysime bėdų. Bet aš sakau, manau, kad šiandien geresnė komanda nugalėjo.
– Iki tol Michailas Kulaginas buvo žaidęs vos šešeriose CSKA rungtynėse Eurolygoje. Ar nustebino toks jo išėjimas į aikštę ir rezultatyvumas?
– Aišku, kad nustebino. Aišku, buvo ruoštasi prieš jį. Žinojome, kad Andrejus Voroncevičius nežais, todėl dvyliktuke turės būti arba Pavelas Korobkovas, arba M. Kulaginas. Jis talentingas, tikrai talentingas. Bet išėjo į aikštę tokioje situacijoje, kai nelabai turėjo ką prarasti. -20, jeigu porą metimų prames, jam niekas nieko nesakys. O jis ėmė ir užtaikė porą. Paskui atsirado labai didelis pasitikėjimas, ir tikrai mus baudė.
– Jis ir iš vidurio pataikė antro kėlinio pabaigoje, gal todėl patikėjo savo jėgomis?
– Gal, gal. Gerai, kad dar sužingsniavo prieš tai (juokiasi).
– Kas toliau šį vakarą laukia?
– Jūs viską žinot (šypsosi).
Daugiau naujienų skaitykite čia.
