Jau ne pirmą mėnesį populiariausių partijų viršūnėje tarpusavyje besivaržantys valstiečiai ir konservatoriai kol kas, pagal „Spinter tyrimų“ duomenis, lieka savo pozicijose, nors antroje vietoje esantys valstiečiai vis labiau gauna į kaulus.
Tiesa, čia skirtingų kompanijų atliekamų tyrimų rezultatai skiriasi, nors laikotarpis, kada buvo atliekamos apklausos beveik sutampa. Naujienų portalo DELFI užsakymu gruodžio 11 – 19 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad pirmoje vietoje lieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų reitingas per mėnesį pasikeitė nuo 20,4 proc. – lapkritį iki 18,7 proc. – gruodį.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingas smuko 4,5 proc. punkto viršydamas 3,1 proc. paklaidą – nuo 19,4 proc. iki 14,9 procento.
BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT gruodžio 12–21 dienomis atlikta apklausa rodo, kad už valstiečius tyrimo metu gruodį žadėjo balsuoti 19 proc. apklaustųjų – trimis procentiniais punktais daugiau nei mėnesiu anksčiau, už TS-LKD – 18 proc. respondentų, jų reitingas smuko vienu punktu.
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas nebuvo linkęs spekuliuoti tema, kodėl reitingų rezultatai taip skiriasi, pasak jo, kartais taip trumpuoju laikotarpiu nutinka, tačiau reikėtų stebėti reitingų dinamiką ilgesniu laikotarpiu, ir tada jie vėl supanašėja.
„Gali būti daugybė priežasčių, kodėl taip gali skirtis. Bet taip nutinka kartais. Iš vieno mėnesio rezultato nedaryčiau didelių apibendrinimų, reikėtų žiūrėti trijų – penkių mėnesių tendencijas“, – sakė I. Zokas.
RAIT direktorė Dovilė Končak neatmeta, kad tyrimų rezultatai gali skirtis dėl poros galimų priežasčių – tiek metodologinių aspektų, tiek dėl to, kad bendrai didelė žmonių dalis nėra apsisprendę, už ką balsuoti, ir jie atsakinėja spontaniškai
„Yra labai sudėtinga pakomentuoti, kadangi klausimai apie tai, už ką balsuotumėte kitą sekmadienį, yra labai spontaniniai. Apie 25 proc. neturi nuomonės, už ką balsuotų kitą sekmadienį, kitas dalykas – apie penktadalis balsavimo teisę turinčių žmonių sekmadienį, rinkimų dieną, paprastai priima sprendimą, už ką balsuoti visiškai spontaniškai.
Galime daryti prielaidą, kad kai žmogaus yra apklausos metu paklausiama, už ką jis balsuotų, jis lygiai taip pat gali labai spontaniškai pasakyti savo atsakymą, neturėdamas labai tvirtos preferencijos“, – sakė D. Končak.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis irgi skirtumo tarp skirtingų bendrovių atliekamų apklausų nesureikšmino.
„Tai yra normalu, todėl kad nė viena iš apklausų negali apimti tikrojo paveikslo, nes tai yra tik bandymas užfiksuoti visuomenės nuomonę tam tikru laikotarpiu, tam tikrose vietovėse. Realų paveikslą galime susidaryti paimdami kelias apklausas, sudėję į vieną vietą. Jei viena apklausa rodo, kad vienos partijos reitingas nukrito, kitos – kad padidėjo, tai išvada yra tokia, kad jis tiesiog nepasikeitė“, – sakė M. Jastramskis.
Politologas konstatavo, kad varžytuvės tarp konservatorių ir valstiečių tęsiasi.
„Jokiu būdu aš nesakau, kad tas dalykas nepasikeis ar per kelis mėnesius neišaiškės kitas dalykas, bet tie nedideli atstumai – nuo rugsėjo, ir tai, kad vienoje apklausoje valstiečiai grįžo, konservatoriai – lyg ir kitoje geriau atrodo, čia rodo, kad šių partijų pozicijos yra apylygės, bent jau pagal tai, ką žmonės pasako. Aišku, kaip jie elgtųsi rinkimų metu, kas dar yra labai toli, tikrai niekas negali pasakyti“, – sakė M. Jastramskis.
Liberalai neperžengia barjero
Kitų politinių partijų reitinguose – sąlyginis štilis, ir pokyčiai neviršija tyrimų paklaidos. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratų reitingas per mėnesį pasikeitė nuo 8 proc. iki 9,3 proc., „tvarkiečių“ – nuo 6,2 proc. iki 7,5 proc., o Lietuvos centro partijos – nuo 3,3 proc. iki 5,2 procento.
Liūdnos žinios liberalams, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, jie būtų pirmieji už brūkšnio, kurie neperžengia 5 proc. barjero patekti į Seimą. Jų reitingas per mėnesį pasikeitė nuo 5,3 proc. iki 4,9 proc.
Už brūkšnio lieka ir Lenkų rinkimų akcija, kurių reitingas pasikeitė nuo 4,9 proc. iki 4,5 proc. ir Darbo partija. Pastarųjų reitingas pasikeitė nuo 2,1 proc. iki 2 proc. Už kitą partiją lapkritį būtų balsavę 4,6 proc., o gruodį – 3,7 proc. respondentų.
Balsuoti neketino lapkritį 14,8 proc., o gruodį 18,5 proc. apklaustųjų. Nežinojo už ką balsuoti lapkritį 11 proc., o gruodį – 10,8 proc. apklaustųjų.
Patinka Skvernelis ir Nausėda
Labiausiai tinkamais užimti premjero postą apklaustieji mato dabartinį Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, kurio reitingas pasikeitė nuo 19,2 proc. iki 16,5 proc., ir ekonomistą Gitaną Nausėdą, kurio reitingas lapkritį buvo 5,6 proc., o gruodį – 8,5 procento.
Už jų rikiuojasi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio populiarumas šioje pozicijoje lapkritį siekė 9,4 proc., o gruodį buvo 8,1 proc., socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kurios reitingas pasikeitė nuo 8 proc. iki 7,3 procento.
Valstiečių-žaliųjų lyderį premjero poste lapkritį matė 5,4 proc., o gruodį – 5,8 proc., buvusį premjerą konservatorių Andrių Kubilių sugrįžtant įsivaizdavo atitinkamai 2,8 proc. ir 5 proc. apklaustųjų, o po jo šiose pareigose buvusį dabar jau socdarbietį Algirdą Butkevičių – atitinkamai 3 proc. ir 4,1 proc.
Socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką premjeru lapkritį būtų matę 1,7 proc., o gruodį – 2,7 proc. apklaustųjų, europarlamentarą Antaną Guogą – atitinkamai 3,2 proc. ir 2,4 proc., o liberalų lyderį Eugenijų Gentvilą – 1,6 proc. ir 2,3 proc. apklaustųjų.
Vyriausybės veiklą lapkritį teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 34,3 proc., o neigiamai ir greičiau neigiamai – 59,6 proc. apklaustųjų. Gruodį taip mąstė atitinkamai – 31 proc. ir 62,4 proc. apklaustųjų. Nežinančiųjų dalis pasikeitė nuo 6,6 proc. iki 6,1 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų gruodžio 11 – 19 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
