Kaune pastačius kogeneracinę jėgainę turėtų atpigti šiluma, kaip tai atsitiko prieš keletą metų pradėjus tokį objektą eksploatuoti Klaipėdoje. AB „Kauno energija“ vadovas Rimantas Bakas teigia, jog augant biokuro kainoms šilumos įkainiai gali didėti, todėl Kaune būtina pasitelkti Europoje jau pasiteisinusią išeitį pigesnės šilumos gamybai – kogeneraciją. Šilumos kainų sumažinimo laukia ir Kauno šilumos vartotojai.
Klaipėdoje 2013 m. pradėjo veikti termofikacinė jėgainė „Fortum Klaipėda“, kuri šilumos ir elektros gamybai be kito kuro naudoja taip pat ir atliekas. Toks gamybos būdas padėjo uostamiesčio vartotojams sumažinti šilumos gamybos kainas.
Kaip teigia AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius Kęstutis Jonkus, su „Fortum Heat Lietuva“ investicijomis Klaipėdoje buvo sumažinta šilumos kaina. Lapkritį šilumos kaina Klaipėdos vartotojams yra 5,62 ct/kWh (su PVM).
Yra neišnaudotų galimybių
Kaunas dar prieš penkis metus tarp šalies didmiesčių garsėjo aukščiausia šilumos kaina. Taip buvo dėl to, jog pagrindinis šilumos gamintojas – Kauno termofikacinė elektrinė – šilumą gamindavo, degindama brangias rusiškas dujas.
Prieš keletą metų situacija pasikeitė, kai į miesto šilumos gamybos ūkį atėjo ir kiti šilumos gamintojai, o taip pat aktyvias investicijas į savo katilines pradėjo Kauno miesto savivaldybės valdoma AB „Kauno energija“. Tokiu būdu per penkerius metus Kaune šiluma atpigo perpus.
Tačiau ir dabar šilumos kainą Kaune dar yra kur mažinti, juo labiau, kad mieste atsiradus daug nepriklausomų nedidelių gamintojų šilumos įkainis nebemažėja. Tai reiškia, jog galimybių vartotojams mažinti šilumos kainą dar yra.
Viena tokių galimybių – tai šiluma, kurią galima pagaminti, deginant po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Tokią technologiją numatoma naudoti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje planuojamoje statyti kogeneracinėje jėgainėje.
Šiuo metu Kauno regione tik 10 proc. atliekų yra perdirbama, todėl likusių 90 proc. šalinimas į sąvartynus nėra saugus aplinkosauginiu požiūriu. Atliekų panaudojimas energetikoje atitiktų Nacionalinės energetikos strategijos tikslus ir patenkintų dalį Kauno miesto šilumos poreikio.
Modernizavimas mažino kainas
Anot R. Bako, „Kauno energija“ generalinio direktoriaus, prieš penkis metus Kaune buvo pasiekta aukščiausia šilumos kaina 9,01 ct/kWh (su PVM), o dabar yra 5,34 ct/kWh (su PVM). „Esminius teigiamus pokyčius kainodarai padarė tai, kad „Kauno energija“ grįžo į šilumos gamybos sektorių – modernizavo savo katilines, pradėjo deginti biokurą, taip pat mieste pradėjo šilumą gaminti ir kiti gamintojai“, – paaiškina energetikos įmonės vadovas.
„Kauno energijos“ vadovas R. Bakas pastebi nepriklausomų šilumos gamintojų dalyvavimo šilumos gamybos procese vieną svarbų aspektą: „Yra techninis aspektas. Nepriklausomi gamintojai statė savo katilines ten, kur turėjo sklypus, ir katilinės dabar yra įvairiose miesto vietose, todėl yra sunkiau palaikyti reikalingus šilumos tinklo parametrus, sunkesnė techninė tinklo priežiūra“.
„Kauno energijos“ generalinis direktorius pažymi, jog šiuo metu tarp didmiesčių Kaunas pirmauja pagal biokuro naudojimą šilumos gamybai, tačiau dar yra kur tobulėti, vertinant ir kito kuro, pavyzdžiui, atliekų naudojimo perspektyvas. Juo labiau, kad pastaruoju metu biokuro kainos, pasak R. Bako, jau padidėjo 20 proc., o tai gali atsiliepti ir šilumos kainai – ji taip pat gali pradėti didėti.
„Kaunas turėtų ženkliau vystyti kogeneraciją. Kaune yra sena dujas deginanti termofikacinė elektrinė, turime dvi kogeneracines biokuro katilines, bet jos yra per mažos pagal apimtis Kauno tinklui, todėl reikia naujos didesnės kogeneracinės jėgainės, kuri patenkintų dalį miesto šilumos poreikio. Tokia kogeneracinė jėgainė pasiteisintų dėl techninio tinklo darbo stabilumo ir garantuotų vartotojams žemesnę šilumos kainą“, – pažymi R. Bakas.
Kauniečiai pritaria šilumos gamybai iš atliekų
Kaune, Laisvės alėjoje, portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė paklausė praeivių, kaip jie vertina šilumos kainas, ar jaučia jų sumažėjimą. Kaunietė Jadvyga nurodė, jog, gyvendama keturių kambarių bute miesto centre, taip ir nepajuto šilumos kainų sumažėjimo. „Gyvename centre, V. Putvinskio gatvėje, senos statybos name. Be galo daug mokame dabar už šilumą. Kaip išeitis mums galėtų būti autonominis šildymas, bet nepavyksta susitarti su kaimynais“, – teigia pašnekovė.
Kaunietė pritarė planams Kaune šilumos gamybai naudoti atliekas, tokiu būdu atpiginant šilumą vartotojams. Nauja Kauno kogeneracinė jėgainė pagamins apie 40 proc. miestui reikalingos šilumos. Skelbiama, kad Kauno gyventojams naujoji kogeneracinė jėgainė kasmet leis sutaupyti iki 13 mln. Eur: per sumažėjusius atliekų tvarkymo mokesčius, kurie nuo 2018 m. Kaune padidės penktadaliu, ir atpigusią šilumą.
Kaunietis Aleksas Žiauka susirūpinęs, kad, pensijoms nedidėjant, kyla kai kurių komunalinių paslaugų įkainiai. Anot pašnekovo, atliekų naudojimas šilumos gamyboje, užtikrinant visus aplinkosauginius reikalavimus, Kaunui būtų išeitis. „Jeigu nedeginsim atliekų – „apaugsim“ šiukšlynais“, – konkrečiai kalba A. Žiauka.
Atliekų deginimui šilumos gamyboje pritaria ir Laisvės alėjoje kalbintas Saulius Mitrikas: „Teigiamai vertinu šiuos planus. Deginant atliekas tinkamoje vietoje ir išvalius per filtrus dūmus, aplinka neteršiama – domėjausi tuo. Be to, yra sunaudojamos atliekos ir iš to gaunama energija“.
