Prieš kelerius metus Kaune esantis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas pasipildė keturkojų karių pajėgumu.
Tarnybą batalione pradėjo du belgų aviganių veislės šunys. Nors tarnybiniai šunys jau buvo naudojami Lietuvos kariuomenės Karo policijos gretose, specialiųjų operacijų pajėgose, tačiau Sausumos pajėgų padaliniai iki 2015 m. tokių pajėgumų neturėjo.
Pirmieji „išminuotojų“ jaunikliai buvo įsigyti po griežtos atrankos. Vienas jų, Lietuvoje pasaulį išvydęs Borno – santūresnis ir ramesnis, o kita iš Belgijos atvykusi kalytė vardu Gilzė – aršesnė, mėgstanti aploti praeivius. Pasak specialistų, vykdant šunų paiešką, didelis dėmesys buvo kreipiamas į jų tėvų, senelių ir prosenelių pasiekimus. Besirenkant buvo atsižvelgta į šunų tarnybos liniją, ieškota šunų, kurių giminė ilgą laiką tarnavo jėgos struktūrose. Būsimi specialistai – tarnybiniai šunys yra testuojami įvairiose aplinkose ir ant įvairių žemės paviršių.
Treniruotas ieškoti sprogstamųjų medžiagų niekada neieško kitokių radinių
Paruošti tarnybinį šunį „išminuotoją“ užtrunka apie dvejus metus. Pradedant dresiruoti keturkojai yra mokomi bendro paklusnumo komandų. Tai yra pradinis mokymas, kurio metu siekiama šunis išmokyti tiksliai vykdyti kinologo komandas, koncentruoti dėmesį į užduoties atlikimą esant sudėtingoms sąlygoms ar nenumatytiems trikdžiams. Ne ką mažiau svarbi keturkojo socializacija, kurios metu šuo yra pratinamas vaikščioti tarp civilių žmonių mieste, miške ir kitose vietose. Jie yra pratinami prie šeimininko kaitos, leidžiama žaisti, kontaktuoti su kitais žmonėmis. Priešingu atveju, su tokiu šunimi būtų sunku ar net išvis neįmanoma, dirbti.
Inžinerijos batalione tarnybiniai šunys yra ruošiami kaip „uostytojai“. Tam, kad kinologo paruoštas šuo galėtų rasti sprogmenį, karys visada naudoja tą pačią komandą, mat ji šuniui visada siejasi su ta pačia veikla. Neretai žodines komandas lydi neverbalinės kalbos ženklai – rankos mostai. Tokie metodai naudojami tada, kai nenorima sukelti papildomo triukšmo.
Šuo, treniruotas ieškoti sprogstamųjų medžiagų, niekada neieško kitokių radinių, tuo šis šunų darbas skiriasi nuo, pavyzdžiui, narkotikų paieškos. Sprogmenų paieškos šuo yra mokomas radęs sprogmenį nemėginti kąsti, neloti, kadangi visi šie veiksmai gali sukelti sprogimą. Radęs sprogmenį, šuo atsistoja prie radinio, sukoncentruoja žvilgsnį į jį ir laukia kinologo – šeimininko. Šis visada paskatina šunį, pagiria už puikiai atliktą darbą. Taip pat labai svarbu su keturkoju kolega reguliariai žaisti. Tai padeda išlaikyti šuns motyvaciją, kuri padeda tinkamai atlikti jam pavestas užduotis.
Darbą labiausiai apsunkina vėjas ir lietus
Šią savaitę Inžinerijos bataliono kinologai kartu SOP ir VSAT kinologais su tarnybiniais šunimis dalyvavo Lietuvos kariuomenės inžinierių organizuojamose tarptautinėse pratybose „Inžinierių griausmas 2017“, kuriose atliko sprogmenų paieškos užduotis.
Kariuomenės inžinierių tarnybiniai šunys dirba įvairioje aplinkoje: poligone, mieste, pastatuose, transporto ruožuose, keliuose. Pasak kinologo seržanto V. Kazlovo, šunų darbo rezultatai glaudžiai susiję ir su oro sąlygomis: „Ypač sunku, kai šalta. Tačiau didelis karštis taip pat sukelia sunkumų tarnybiniams šunims. Ideali oro temperatūra yra apie 15-20 laipsnių šilumos. Vėjas ir lietus apsunkina darbą.“
Tapti kariuomenės kinologu – tik prisiekusiems šunų mylėtojams
Visas keturkojo pareigūno paruošimas ir dresavimas tarnybai atskleidžia, koks svarbus yra kinologo vaidmuo. Jis tampa šuns šeimininku, o šuo, savo ruožtu, tampa tarsi nauju šeimos nariu. Tad, pasak dirbančiųjų su šunimis, pirmiausia norintis tuo užsiimti žmogus turi būti prisiekęs šunų mylėtojas. Prieš tapdami Inžinerijos bataliono kinologais, kariai taip pat turėjo praeiti specialią atranką, sudarytą iš teorinių ir praktinių testų. Anot kinologų, pasirinkęs šią profesiją privalai suprasti, kad šuo tau bus šeimos narys, kuriuo turėsi pasirūpinti 24 valandas per parą ištisus metus.
Kinologas ne tik kasdien treniruojasi kartu su keturkoju kolega, bet ir kartu gyvena, tad natūraliai tarp šeimininko ir šuns užsimezga emocinis ryšys, ko pasekoje ir šuo geriau tarnauja, geriau supranta, ką reikia daryti. Kario, dirbančio su šunimis, darbo diena prasideda nuo kasdieninio rytinio pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimo lauke su savo keturkoju kolega, o atvykus į tarnybos vietą prasideda kasdieninis šuns mokymo procesas. Pasak vieno iš Inžinerijos bataliono kinologų seržanto D. Mirijausko, su augintiniu reikia dirbti pastoviai, įskaitant atostogas, laisvadienius, savaitgalius ar šventines dienas. Kuo šuo aktyvesnis ir didesnis „chuliganas“, tuo kinologas turi įdėti daugiau darbo, nes šuns aktyvumą reikia nukreipti tam reikiama linkme. Sprogmenų paieška šuniui turi tapti didžiausiu gyvenimo malonumu, o kinologo pareiga šuniui tai išaiškinti.
Tačiau, pasak inžinierių, šuns šeimininkas turi būti visų pirma geras partneris, o ne despotas, o geriausi rezultatai pasiekiami šunį skatinat pagyrimu, skanėstu, pažaidimu ar paglostymu pasidžiaugiant pasiektu rezultatu. Tad jei šuo rodo gerus rezultatus, akivaizdu, kad jo dresuotojas į auklėjimą įdėjo labai daug laiko, pastangų ir širdies.
Po tarnybos laiko, kuris trunka 9-11 metų, šunys dažniausiai lieka su kinologais, kurie juos treniravo ir dirbo kartu visą tarnybos laiką.
