Jau šį savaitgalį, naktį iš rugpjūčio 12 į 13 d., laukia nepakartojamas įvykis – intensyvus meteorų lietus, kurį stebėti kviečiami visi kauniečiai. Kadangi tąnakt gali palyti, stebėti meteorus galima pradėti ir penktadienį, rugpjūčio 11-osios naktį bei dar kelias ateinančias savaites. Pasak astronomų, kris kerintis meteorų lietus, kuriuo pasigrožėti būtina kiekvienam, juolab, kad vyksta jie retai. Kurią tiksliai dangaus dalį tuo metu stebėti bei kur geriausia tą daryti informuoja Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) Astronomijos observatorijos darbuotoja dr. Erika Pakštienė.
Intensyvesnis, nei įprastai
Pirmiausiai specialistė informuoja, kad viešoje erdvėje pasklido klaidinga informacija apie laukiantį itin išskirtinį meteorų lietų, esą toks tebūna tik kartą per šimtą metų. Iš tikrųjų, anot jos, šis meteorų lietus (dar vadinamas Perseidų srautu) bus įprastas, tokie lietūs džiugina kiekvienais metais rugpjūtį, įprastai 12-14 d.
Tiesa, šįmet meteorų lietus bus kiek intensyvesnis, tačiau bus sunku tą įvertinti dėl ryškaus mėnulio, kuris bus pakankamai didelis ir silpnesni meteorai tiesiog pradings mėnulio šviesoje.
Kas tuo metu vyksta danguje?
Dr. E. Pakštienė aiškino, kad meteorų lietų stebime, nes Žemė rugpjūčio mėnesį patenka į Svifto-Tutlio kometos paliktą šleifą.
„Šleifą yra palikusi kometa, kuri maždaug kas 130 metų praskrieja pro Saulę. Šleifą sudaro dulkelės ir smulkios dalelės, kurios atskyla nuo kometos ir toliau lekia ta pačia orbita kaip ir kometa. Ypač daug dalelių iš kometos išlekia, kai ji praskriedama netoli Saulės smarkiai įkaista. Mūsų regimas meteorų lietus susiformuoja tuo metu, kai Žemė kerta kometos orbitą kartu su joje dideliu greičiu lekiančiomis dalelėmis. Įlėkusios į Žemės atmosferą, smulkios dalelės nuo trinties su oru smarkiai įkaista ir užsiliepsnoja. Tuo metu danguje pasimato taip vadinama „krentanti žvaigždė“, kurios pėdsakas kartais nusidriekia net per pusę dangaus. Meteorai visiškai sudega taip ir nepasiekę Žemės paviršiaus“, – dėstė specialistė.
Perseidų greitis labai didelis – 60 km/s, dėl to jos taip smarkiai įkaista įlėkusios į atmosferą. Daugumos dalelių, kurios sužimba kaip meteorai, dydis būna kaip aguonos grūdelio, žirnio, o pačios didžiausios gali būti ir vynuogės dydžio – tokios labai ryškiai sužimba.
Svifto-Tutlio kometa paskutinį kartą pro Saulę praskriejo 1992 metais. Tuo metu ją galima buvo stebėti plika akimi, ir mes vis dar tebematome jos paliktą šleifą Perseidų meteorų srauto pavidalu. Kitas šios kometos praskriejimas numatomas 2126 m. ir ji bus gerai matoma su žiūronais.
Vengti lempų šviesų, nežiūrėti į telefonų ekranus
VU TFAI Astronomijos observatorijos specialistė teigė, kad Perseidų lietų geriausia stebėti užmiestyje, kur stebėjimo zonoje nėra jokių šviesų – aklina tamsa ir iš aukštesnės vietos, tarkim piliakalnio, kalno, kur nieko netrukdomas atsiveria dangus. Mieste reginys nublanks, nes miesto šviesos nustelbs meteorus ir tikrojo grožio neišvysite.
Taip pat rekomenduojama stebėjimo metu nesinaudoti jokiais šviesos šaltiniais: lempomis, žibintais ar telefonais, o atvykus į stebėjimo vietą leisti akims apsiprasti su tamsa ir nesinaudoti šviesos šaltiniais visą stebėjimo laiką.
Anot Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistų, akims priprasti prie tamsos prireiks apie valandos, tad derėtų atvykti anksčiau. „Adaptacija tamsai vyksta lėtai ir maksimaliai akių adaptacijai reikia 50–60 min. Akys šviesai adaptuojasi daug lengviau ir greičiau – tam reikia vos 1–2 min.”, – teigė sveikatos specialistai.
Kur stebėti Kaune?
Kauno marių regioninio parko direkcija rekomendavo šias vietas: Kadagių slėnis, Neveronių apžvalgos aikštelė, Netonių kalnas (Raudondvaris) bei netoli Kauno esantis Mergakalnis (Kaišiadorių r.).
Kauno rajono turizmo informacijos centras patarė rinktis iš dar daugiau vietų, akcentavo Kauno rajono piliakalnius: Vieškūnų piliakalnis (Palemone), Piepalių (Babtai), Lantainių (Domeikava), Lepšiškių (Lapės), Pyplių (Ringaudai), Vainatrakio (Taurakiemis), Samylų (Samylai), Ringovės (Vilkija), Altoniškių ir Jadagonių (Zapyškis).
Meteorų lietui stebėti puikiai tiks ir sodybos užmiestyje žolė, tereiks išsijungti visas šviesas ir paėjėti atokiau nuo namų bei šviesos šaltinių.
Geriausiai matysis antroje nakties pusėje
Didžiausias Perseidų meteorų srauto intensyvumas bus naktį iš rugpjūčio 12 d. į 13 d., geriausiai matoma bus antroje nakties pusėje, kadangi Persėjo žvaigždynas kyla ir kuo jis aukščiau, tuo lengviau pastebėti krentančias žvaigždes.
Didžiausias meteorų srautas turėtų būti 22 val, bet tuo metu Persėjo žvaigždynas bus dar labai žemai, todėl realiai padidėjusį meteorų srautą galėsime stebėti tik antroje nakties pusėje, reginys džiugins iki aušros. Specialios įrangos nereikia – kuo puikiausiai matoma plika akimi.
Nesant tinkamų sąlygų Perseidų stebėjimams rugpjūčio 12 d. – šį reiškinį galima stebėti ir po rugpjūčio 12 d., nes meteorų srauto intensyvus slops tolygiai ir dar 1-2 savaičių bėgyje galima bus stebėti padidėjusį krentančių meteorų kiekį.
Stebėti Persėjo žvaigždyną
Reikia žiūrėti Šiaurės Rytų kryptimi, tarp zenito ir horizonto (nuo zenito maždaug 1/3 į ŠR) į Persėjo žvaigždyną (nuotraukoje centre) ir aplinkui, nežinant, kur tiksliai ši kryptis, praverstų kompasas, rodantis pasaulio kryptis.
Specialių prietaisų nereikia, tik reikia palaukti, kol akys pripras prie tamsos, ir dairytis aplinkui Persėją. Nežiūrėti į telefono ekranus, žibintus, kitus šviečiančius prietaisus.
Anot dr. E. Pakštienės, meteorai kris iš vieno taško Persėjo žvaigždyne, jie gali kristi į kairę ir į dešinę, tad dairytis būtina ir aplink žvaigždyną.
Vidutiniškai per valandą galima pamatyti 100 meteorų, bet dėl ryškaus mėnulio – kurio dėka bus padidėjęs dangaus apšviestumas – skaičius bus mažesnis, apie 50-60, ir smulkiausių meteorų nepamatysime.
Sugalvoti norą
Dr. E. Pakštienė ragino stebint „krentančias žvaigždes“ – būtinai galvoti norus. „Reikia bent po vieną norą sugalvoti, reikia tuo tikėti ir norai pildysis”, – neabejoja pašnekovė.
Kadangi naktį iš šeštadienio į sekmadienį Kaune prognozuojama 16 laipsnių šiluma ir gali iškristi lietaus, rekomenduojama pasiimti neperšlampamus apsiaustus, pledą apsigobti, užtiesalą ant šaltos žemės; arbatos taip pat užkandžių, juk ant žolės išsitiesus teks pagulėti bent porą valandų, o galbūt ir pernakt. Linkime gero reginio!
Kiti meteorų lietūs nudžiugins jau rudenį: lapkritį laukia Leonidų meteorų lietus (kitos kometos paliktas šleifas).
