Amžina tema – naudotų automobilių pardavėjų ir pirkėjų santykiai. Nuslėpti trūkumai ir pirkėjų nepasitenkinimas. Šį kartą situacija priešinga – į DELFI kreipėsi mašiną pardavę kauniečiai, tikinantys pardavę tvarkingą automobilį ir susidūrę su pirkėjo reketu. Situacija gana kebli, tačiau apie viską iš pradžių.
Vadina reketu
Į DELFI redakciją kreipėsi kauniečių šeima, pardavusi 2003 metų „Renault VelSatis“ automobilį, kuris tapo nereikalingas mirus jo savininkui.
„Gana greitai atsirado tariamai rimtas pirkėjas iš Vilniaus. Kuris pasiryžo, kuo greičiau atvykti apžiūrėti automobilį. Sutartas laikas buvo šeštadienio rytą (…) Pirkėjų pora elgėsi ganėtinai iššaukiančiai, vyras vis lyg tarp kitko užsimindavo, kad yra dirbęs policijoje ir net ištraukęs kyštelėjo kažkokį, neva, tai patvirtinantį pažymėjimą.
Vienas dalykas, kuriuo labai domėjosi, kada buvo keista variklio alyva, to paklausė net kelis kartus. Tada užfiksavo kelis kėbulo apibraižymus, bei pareiškė norą išbandyti automobilį gatvėje ir greitkelyje. Automobilis, kaip ir visada, važiavo puikiai. Kaina už automobilį buvo sutarta – 1220 eurų, nuo prašomų 1400 eurų nedaug nusiderėjo.
Taigi, pirkėjai išvyko, o mes jautėmės padarę naudingą darbą, pardavę nelabai reikalingą šeimai automobilį. Maždaug po valandos pirkėjas paskambino sesers vyrui ir dar kartą perklausė, kada buvo keista variklio alyva. Mums tai vėl gi pasirodė keista, nes prieš tai jis buvo apie tai informuotas kelis kartus“, – rašo DELFI skaitytojas. Tačiau džiaugsmas dėl sėkmingo sandorio greitai baigėsi.
„Pirmadienį sulaukėme pirkėjo skambučio. Jis pareiškė, kad jam buvo parduotas sugedęs automobilis, todėl jis turėjo važiuoti į autoservisą, kur neva jam nustatė gedimą ir dabar reikės remontuoti variklį.
Taip pat jis pridūrė, kad bėdos su automobiliu prasidėjo jam jau važiuojant namo į Vilnių. Tačiau jokių pretenzijų nei šeštadienį, nei sekmadienį telefonu jis nepareiškė. Atsakėme, kad „jei Jums netinka šis automobilis, tai neieškokite priekabių, o tiesiog jį grąžinkite, o mes Jums grąžinsime pinigus“.
Toks pasiūlymas nudžiugintų bet kurį pirkėją, jei jis būtų aptikęs, kad nusipirko automobilį su rimtais defektais. Bet tik ne šį. Į tai pirkėjas jau turėjo paruoštą atsakymą, kad neva jis jau spėjo padaryti nemažai remonto darbų šiam automobiliui, ir netgi jau turi visas sąskaitas. Todėl jį grąžins tik su sąlyga, kad tos sąskaitos už remontus bus jam apmokėtos.
Įdomu tik, kada jis spėjo tvarkingą automobilį tiek suremontuoti per savaitgalį? Suabejojus ar tam automobiliui tikrai reikalingas variklio remontas, pirkėjas ištraukė dar vieną kozirį, kad automobilis jau yra servise ir yra paruoštas remontui, kuris kainuos 515 eurų, bet jei mes norime susitarti gražiuoju, jis iš mūsų paimtu „tik“ 370 eurų ir „užmirš, kad mes jį apgavome“.
Galiausiai jis atsiuntė SMS žinutę su tokiu tekstu: „Laukiu atsakymo iki ryt ir pradedu remontuoti mašinos variklį, kurio kaina 370 eurų. Jūs pagal teismo sprendimą galite užmokėti už viso automobilio remontą, kurio kaina siekia 515 eurų, plius teismo išlaidos, kadangi defektai nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip to reikalaujama pagal kodekso atnaujinimą nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Siūlau susitarti dėl pusės variklio remonto kainos arba po ekspertizės bus vėlu“, – istoriją atpasakojo skaitytojas.
„Akivaizdu, kad tai naujas, „progresyvus“ reketo būdas, pasinaudojant įstatymo neapibrėžtumu ir tuo kad įstatymas, po naujos redakcijos, iš esmės gina pirkėjų teises“, – įsitikinęs automobilį pardavęs kaunietis.
Nuo lapkričio 1-osios transporto priemonių pardavėjai pirkimo-pardavimo sutartyje privalo nurodyti automobilio defektus ir trūkumus bei visus eismo įvykius, per kuriuos automobilis buvo apgadintas jam būnant savininku, ir žinomas avarijas, į kurias transporto priemonė buvo patekusi prieš tai.
Vadina absurdu
Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Brunza stebėjosi, kad tokia situacija apskritai gali kilti.
„Jeigu variklis gerai dirba, mašina parduota su gerai dirbančiu varikliu, o po kurio laiko sako: aš remontavau, duok man pinigus, tai iš viso yra absurdas.
Mano nuomone, toks pirkėjas net teisine prasme negali nieko laimėti. Tai tikrai panašu į reketą. Jeigu pasirašoma sutartis, sumokėjo pinigus, tai kas dar gali būti? Jis sumokėjo pinigus už automobilį tokį, kokį pardavėjas pardavė. Jei variklis veikė, tai reiškias jis veikė. Sutarė kainą ir nupirko. Nesuprantu, kokios gali būti pretenzijos? Aš ne teisininkas, bet aš apskritai neįžvelgiu, kaip galima šito reikalauti?“, – DELFI teigė S. Brunza.
Garantija iki vartų
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis komentuodamas konkrečiai šią, aprašomą situaciją, atkreipė dėmesį, kad variklio būklė apskritai nėra apibrėžta pirkimo-pardavimo sutartyje.
„Naujoje pirkimo-pardavimo sutartyje variklio problemų nėra. Ten yra žinomi trūkumai, geometriniai, draudiminiai įvykiai. Variklis nėra draudiminis įvykis. Pagal vartotojų teises gal ir galima bandyti kažką išsireikalauti, tačiau tai labai ilgas ir sudėtingas procesas.
Paradoksas – naujoje sutartyje to nėra numatyta. Pagrinde žmonių pretenzijos yra dėl greitai sugendančios turbinos, variklio, greičių dėžės – konkrečiai šių punktų sutartyje ir nėra“, – sako V. Naujanis.
Specialistai primygtinia siūlo perkamą automobilį apžiūrėti autoservise, kitu atveju – garantija iki turgaus vartų.
„Ne naują mašiną perka ir garantijų niekas neduoda. Vokiečiai šią problemą išsprendė – kai vokietis Vokietijoje perka mašiną, tai kažkiek laiko duodama garantija ir varikliui, ir greičių dėžei. Bet tai irgi nenuspėjamas dalykas.
Vokietijoje dar veikia draudimas – pardavėjas parduodamas mašiną fiziniam asmeniui su garantija šį procesą apdraudžia, nes vokietis jam per dvejus metus automobilį gali grąžinti. Netgi po dvejų metų, todėl pardavėjas sandorį apdraudžia. Juk nelogiška – naudotas automobilis ir neaišku, kaip jis eksploatuojamas, neaišku, ką jis jam padarė, o gali grąžinti. Tai todėl vokietis nėra labai laimingas parduodamas mašiną vokiečiui“, – DELFI atskleidė V. Naujanis.
Tačiau draudimas turi savo kainą – automobiliai su garantija kainuoja 30-40 proc. brangiau. Tuo tarpu įprasta, kad lietuviai ieško pačių pigiausių automobilių.
Kartais ir lietuviai sutartyje nurodo, kad pirkėją tenkina automobilio techninis stovis ir visi parametrai atitinka lūkesčius. Be to, gali iškilti problemų dėl to, kad dažnai sutartyse nurodomos mažesnės sumos, nei iš tiesų sumokama už mašiną. Konfliktai tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra retenybė.
„Matau, kai kartais po turgų gaudosi pardavėjus. Aišku, būna į ir iki tokių nesamonių, kad prašo pakeisti akumuliatorių. Tačiau kartais tokių problemų iškyla“, – sako V. Naujanis.
Daugiau skaitykite čia.
