Smagu, kad skelbiate apie Kalėdų Senelį Rotušėje, bet paskaitykite, kas ten darosi iš tikrųjų. Malonu, kad Viktoro Vėberio įmonė paįvairina Kauno miesto kultūrinį veidą, organizuodami Kalėdų Senelį Rotušėje. Smagu, jei pabuvojus ten, nebūtų koktu… Gal būt jie nežino ar nenori žinoti, kad dažniausiai visi jų svečiai ateina pažiūrėti, pasidairyti ir pamatyti Kalėdų Senelį.
Jei personažas Ožka ar Ožys nuteikia maloniai ir šventiškai, tarsi įvestų mus į šventės pradžią, jis tikrai moka meistriškai bendrauti. Šauniai kviečia – ir žmonės seka jį, bet viduje įvyksta labai nemalonūs, tikrai ne šventiški dalykai.
Nors apranga dar pusėtina, bet ten pasitinka tikrai ne artistiškai. Iš karto matosi, kad dirba ne profesionalai: garsus šūkavimas, pigus žargonas, pokalbis vedamas net rusų kalba arba įpinami įmantrūs rusiški posakiai, palyginimai. Tai gal vertėtų dirbti Rusijoje tokiems „aktoriams“? Tai tikrai ne puošmena Kauno Rotušei…
Jei saldumynų kambarėlyje įsikūrusi labai daili, tikrai šventiškai nuteikianti Kalėdų Senelio žmona ar mama, kaip ji pati teigia, ji bendrauja labai artistiškai: tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, sąmojingai, taisyklinga lietuvių kalba ir pasitelkdama tautosaką etnokultūrines tradicijas, bet pasiūla saldumynų keista: iš Turkijos. Negi, neturime savų, lietuviškų? Kad ir medus ar „Rūtos“ saldainiai? O kodėl nesiūlomi pigūs paprasti žaislai, bet „brukamas“ taip išreklamuotas, tačiau palyginti tikrai brangus „Sapniukas“ ir kt.? Be to, tiesiog per prievartą „kišami“ menkos vertės, tikrai nekokybiški magnetukai su Šv. Mikalojumi ir kvailai teigiama: „jei pirksite, šaldytuvas bus visada pilnas…“
O pas Kalėdų Senelį atsitinka tikrai bjaurūs dalykai. Tik įėjus pasižvalgyti, tuoj prišoka fotografas, net nepaklausus sutikimo, stumia arba per prievartą sodina pas Kalėdų Senelį, užmauna juokingas, kvailas kepures ar kažką… bei skubiai fotografuoja. Tuoj pat prie stalo ar kompiuterio sėdinti moteris labai gudrauja, sakydama: „tai mokate už 2 nuotraukas? Ir kalsite monetą nemokamai“. O kad neesi užsisakęs ar nenorėjai net vieno, nei kito… Pradėjus ginčytis, tuoj atšauna: „gerai, tai mokate už vieną – 10 litų“. Nepanorėjus mokėti net už vieną, ji nustemba ir vis tiek reikalauja mokėti, nes esą „užėmėm laiką, kada buvo galima priimti kitus“. Nesutikus, pradeda aiškinti, kam iš viso čia atėjome. Taip ir lieki nesuprastas bei nustebęs. Visa šventė – šuniui ant uodegos, kai supranti, kad vyksta tikras pinigų „melžimas“, žaidžiant vaikų ir tėvų jausmais…
Tas pats ir koridoriuje, kur kalama monetos. Prie kelmo stovintis vyrukas garsiai rėkauja: „kalkite geriau 2, bus ekonomiškiau!“
Nublanksta visa šventė ir dingsta visos geros emocijos, kai pamatai, kad ne šventė čia suorganizuota, bet tikras pinigų plėšikavimas iš ateinančių pasižvalgyti ar atvesti vaikus pas Kalėdų Senelį. Net nespėjus mirktelti, tiesiog esi priverstas už kažką sumokėti, nors nieko neprašai ar nepageidauji.
