Sekmadienį Lietuvoje vyksta Europos Parlamento (EP) rinkimai – dėl vienuolikos mandatų varžosi 320 politikų.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., valią pareikšti bus galima iki 20 valandos.
Vilniaus Vytenio rinkimų apylinkėje prieš balsavimo pradžią lūkuriavo vos du rinkėjai, kitų balsuotojų prasidėjus balsavimui teko palaukti apie pusvalandį.
38-erių vilnietis Edvardas Kulvičius, prisistatęs smulkiu ūkininku, BNS teigė, kad balsuoti einąs visada, nes tai laiko pareiga ir „savotiška švente“. Vyriškis taip pat tvirtino balsavęs už tuos, kurie, kaip pats tikisi tikisi, įneš „naujo vėjo“.
„Duodu pasitikėjimo kreditą – balsavau už naujienas. Už tuos žmones, kurie ten nori būti. Tie žmonės nepradėjo nuo čia ir ten nevažiuoja pailsėti, paatostogauti. Jais nenorima nusikratyti. Nes mes paprastai, man atrodo, balsuojame, už tuos, kuruos norime išsiųsti arba norime leisti pailsėti, paatostogauti“, – E. Kulvičius.
Vilnietis tikisi, jog jo pasirinkta politinė jėga teiks veiklos ataskaitas, nors pabrėžė, kad Europos Parlamento darbo neseka – ką išgirsta atsitiktinai, tiek ir sužino. Vyras sako pasigendantis informacijos apie Lietuvos atstovų EP veiklą, tačiau pabrėžia, jog pati ES yra „reikalinga beprotiškai“.
„Esu smulkus ūkininkas ir man ji padeda išgyventi, įgyvendinti savo tikslus – duodamos subsidijas“, – teigė E. Kulvičius.
95-erių Igoris Sokolovas teigė į apylinkę atėjo žinodamas, kam atiduos balsą – pirmiausia žadėjo reitinguoti savo pasirinktos partijos lyderį, kuris iki šiol nedirbo EP.
„Jis man arčiausiai“, – tvirtino I. Sokolovas, dedamas ranką prie širdies.
Vis dėlto senjoras tvirtino pats iš Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nieko nesitikintis.
„Mano vaikams, anūkams, proanūkiams (gal ką gero padarys – BNS). Taip norėčiau“, – prieš eidamas pareikšti valios BNS kalbėjo senolis.
Komisijos pirmininkė Julija Čėglytė BNS prognozavo mažesnį aktyvumą.
„Manau, kad nelabai aktyviai eis žmonės. Ateis iki pusės. Nes šiaip pas mus labai aktyvūs rinkėjai. Per pietus žada lietų, tai juokavome, kad papietausime ramiai, bet užtat naktinėsime, nes pirmumo balsus teks skaičiuoti“, – tvirtino J. Čėglytė.
Pasak jos, mažiau negu per ankstesnius rinkimus, balsavo žmonių ir namuose: per prezidento rinkimus balsavo beveik 40, o dabar – beveik 30.
Kaune, Šilainiuose, apniukusį rytą balsuoti nuo ryto per pirmąjį pusvalandį atvyko apie 20 žmonių. Tarp jų buvęs 33-ejų informacinių technologijų specialistas Mindaugas Miškinis sako neabejojantis, jog ir kitų rinkėjų balsas lemia daug.
„Labai daug ką, nes nuo Europos taigi viskas priklauso. Ne veltui ir esame Europos Sąjungoje. Tai manau, dėl to (svarbu balsuoti – BNS)“, – sakė jis.
Vyras tvirtino balsuodamas EP rinkimuose atsižvelgęs į savo tėvų nuomonę, kurie atidžiau vertino priešrinkiminę kampaniją, nors renkant prezidentą ar Seimą vadovaujasi savo galva.
„Nelabai ko galima tikėtis. Nes Lietuva yra per maža šalis, kad kažką galėtų nuspręsti. Bet, jie kadangi ten bus, vis tiek kažką pasakys. Tai greičiausiai, tam ir renkam, kad kažkas būtų“, – tvirtino M. Miškinis.
54-erių Audrius Žemaitis, balsuoti atvykęs su sutuoktine, taip pat įsitikinęs, jog EP rinkimai svarbūs, kadangi jame sprendžiama ir daug Lietuvai aktualių klausimų, tad, pasak jo, „svarbu, kas atstovauja Lietuvai, kad balsas girdėtųsi“.
„Nesunku pasirinkti, buvome apsisprendę. Aš asmeniškai tai renkuosi pagal požiūrį į krikščionybę, katalikybę, į tradicinę šeimą. Tikiuosi, kad atstovautų toms vertybėms, apie kurias aš kalbėjau“, – kalbėjo vyras.
Baltų rinkimų apylinkės pirmininkas Irmantas Skauranskas tvirtino, kad nesulaukus rinkėjų antplūdžio nuo ryto spėjo balsuoti ir kai kurie komisijos nariai. Jis tikisi didesnio gyventojų aktyvumo popiet.
„Prieš atidarant apylinkę tuščia buvo, kai atidarėme, po kokių penkių minučių pirma moteris atėjo. Su prezidento rinkimais nepalyginsi, ypač pirmą turą jau prieš 7 val. buvo žmonių laukiančių ir kai prasidėjo nuo kokių 9, eilės baigėsi tik prieš 20 valandą“, – palygino jis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, EP rinkimuose iš anksto per penkias dienas balsavo 7,41 proc. arba 173 tūkst. 569 rinkimų teisę turinčių asmenų. 2019-aisiais, kartu vykus ir pakartotiniam balsavimui prezidento rinkimuose, dėl dvigubos pilietybės, iš anksto balsavo per 10,7 proc. rinkėjų, o bendras aktyvumas rinkimuose siekė 53,43 procento.
„Norėtume tikėtis tokio aktyvumo, bet situacija šiek tiek skiriasi nuo to, kas buvo prieš penkerius metus, nes tuomet vyko ir antrasis prezidento rinkimų turas“, – LRT radijui sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Ji taip pat tvirtino, kad VRK negalės pradėti viešai skelbti rinkimų rezultatų iki vidurnakčio dėl bendros taisyklės neskelbti jų, kol neužsidarys paskutinė apylinkė Europos Sąjungoje (ES).
„VRK tikisi vidurnaktį turėti jau didžiosios dalies apylinkių balsus. Galbūt neturėsime pirmumo balsų, bet balsus už kandidatų sąrašus turėtumėme turėti“, – teigė VRK vadovė.
Balsuoti EP rinkimuose galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.
Sekmadienį nuo vidurnakčio iki balsavimo pabaigos šalyje taip pat draudžiama rinkimų agitacija.
EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.
EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.
Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.
Rinkimų biuletenyje bus įrašyta 14 partijų ir viena koalicija.
Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
