Žaliakalnyje esanti Žemuogių gatvė tęsiasi vos 150 metrų. Tarp Ąžuolyno bibliotekos ir Kauno ledo arenos įsitaisiusioje gatvelėje stovi tik 12 namų, tačiau istorijų apie ją – apstu. Daugybė jų sugulė į iliustratorės, leidėjos Gabrielės Gudaitytės ir Kauno miesto muziejaus muziejininkės Deimantės Kondrotaitės knygą „Žemuogių g. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę“ (2023). Įdomu, kad abi autorės šioje gatvėje ir gyvena, tad su malonumu sutiko pasidalinti, kuo gi ypatinga viena trumpiausių Kauno gatvių.
Beveik prieš 100 metų įkurtoje Žemuogių gatvėje gyveno Kauno inteligentai, profesoriai, rašytojai, politikai, dailininkai, karininkai. Pirmieji gatvės gyventojai nukelia į auksinį Kauno laikotarpį – tarpukarį.
Ganėsi karvės, augo bulvės
1926 m. viena Žaliakalnio gatvė gavo Žemuogių pavadinimą. Kodėl jai suteiktas toks vardas nėra aišku, keliama prielaida, kad čia galėjo augti daug žemuogių. Pasak Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkės, parodų kuratorės Deimantės Kondrotaitės, tuo metu vaizdas Žemuogių gatvėje kardinaliai skyrėsi: čia buvo kaimas, ganėsi karvės, telkšojo balos, žmonės augino bulves. Tarpukariu gatvelė užsipildė medinukais, o juose apsigyveno inteligentai: profesoriai, rašytojai, dailininkai, karininkai ir pan.
Vienas pirmųjų namų šioje gatvėje išdygo 1923 m. vasarą. Žemuogių g. 1 vieno aukšto namą su mansarda pasistatė majoras Antanas Jakštas. Buvo įrengti keturi butai – vienas šeimos poreikiams, o kituose apsigyveno nuomininkai. Išlikęs faktas, kad 1927 m. namo savininkas planavo daryti remontą ir paprašė išsikelti visus nuomininkus iki balandžio mėnesio, tačiau inžinierius Bloch vis delsė, nors jau buvo išsinuomojęs butą Laisvės alėjoje. Anot namo šeimininko A. Jakšto, jis taip elgėsi todėl, kad „nori vasarą gyventi mano namuose, nes čia, Žaliajame kalne, yra daug geresnis oras negu Laisvės alėjoje“ – rašoma knygoje „Žemuogių g. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę“.
Lietuvos kariuomenės karininkas A. Jakštas 1941 m. birželį su šeima buvo ištremtas į Voronichą Tomsko srityje.
Už lango žvelgia Kaukas
Felikso Vizbaro suprojektuotame name Žemuogių g. 2 gyveno Lietuvos kariuomenės kapitonas, Lietuvos šaulių sąjungos štabo adjutantas Antanas Gedmantas. Namas žavi autentišku balkonėliu su papuošimais, saulės spindulių motyvo apvadu apjuostu mansardiniu langu.
A. Gedmantas su šeima apsigyveno antrame pastato aukšte, o pirmąjį nuomojo krautuvininkui. Čia veikė Petro Janulevičiaus „Kolonialinių prekių“ krautuvė, kur prekiauta maistu, prieskoniais, ūkišku muilu, porcelianiniais indais, buities daiktais, rašymo priemonėmis, knygomis, papuošalais, drabužiais ir pan. Kiek atsiėjo parduotuvės patalpų nuoma? 1936-1938 m. Juozas Mačiulis mokėjo 2 tūkst. Lt. per metus. Antrame pastato aukšte buvo dantų gydytojos kabinetas. Kadangi čia pat Paradų aikštėje vykdavo Dainų šventės, inteligentija iš šio namo balkono rinkdavosi stebėti įspūdingo reginio ir pasiklausyti iš visos Lietuvos atvykusių dainininkų.
Vokiečių okupacijos metais šiame name slapčia gyveno trys žydės: Malka Zeliksonaitė su dukra Lilijana ir Stefanija Kačelnikova.
1941 m. A. Gedmantas buvo sovietų sušaudytas Baltarusijoje.
Šiuo metu name gyvena A. Gedmanto anūkė žinoma grafikė Aistė Ramūnaitė, pastate ji įkūrusi galeriją „Kaukas Žemuogių pievelėje“. Namo languose praeiviai gali išvysti Gedmantų šeimos nuotraukas, menininkės kurtus grafikos darbus ar net Kauką.
Tarpukario inteligentų santalka
Gatvėje telkėsi tarpukario inteligentija, vykdavo kultūriniai kaimynų susibūrimai. 1926 m. Vincas ir Sofija Bilevičiai Žemuogių g. 6 (tuomet Nr. 4A) pasistatė dviejų aukštų medinį namą su keturiais butais. Kaip įprasta tuo laikotarpiu, viename bute gyveno šeimininkai, o kiti buvo skirti nuomininkams – daugiausiai profesūrai. Name butą nuomojosi geografas ir pirmas lietuvis, laivu apiplaukės Afriką – prof. Kazys Pakštas. Čia gyveno VDU prof. rašytojas Balys Sruoga, beje, čia jis rašė dramą „Milžino paunksmė.“
Name gyveno filologas prof. Vladimiras Šilkarskis, filosofas prof. Levas Karsavinas, germanistas prof. Gottlieb Studerus, rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Ji bute rengdavo kalbos šeštadienius, iš kurių vėliau atsirado žurnalas „Gimtoji kalba“.
Namo gyventojai susirinkdavo į smagius pasibuvimus. Jų metu diskutuodavo literatūros, teatro, meno, politikos temomis.
„Įsismaginę profesoriai suspindėdavo sąmoju: Krėvė mintinai cituodavo ištisus puslapius iš Adomo Mickevičiaus, Puškino ar Lermontovo poezijos; Šilkarskis, kuris mokėjo kone visą „Faustą“, ir Engertas – ką nors iš vokiečių literatūros; jiems nenusileisdavo Karsavinas, gražia dikcija berdamas posmus iš „Dieviškosios komedijos“ itališkai. (…) Sykį mūsų bute vyko repeticija – buvo ruošiama kažkokia tragiška scena. Aktorių tirukšmą išgirdo policija, įsiveržė į namus, lyg čia būtų koks kriminalas. Nelengva buvo įtikinti tvarkos saugotojus, kad tai – tik vaidinimas“, – knygoje „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose“ (1996) rašė Vanda Sruogienė.
Profesorių name – įspūdingi Čiurlionienės šeštadieniai
Profesorių vardu pramintame name vykdavo ypatingi „Čiurlionienės šeštadieniai“, kur susirinkdavo kalbininkai, vertėjai. Jie sugužėdavo į S. Kymantaitės-Čiurlionienės nuomojamą butą. Šeimininkė svečiams iškepdavo sūrių pyragėlių su kmynais ir išvirdavo stiprios kavos.
Dažni „Čiurlionienės šeštadienių“ dalyviai buvo Jurgis Talmantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Vaitkus, Vanda ir Balys Sruogos, Salomėja Nėris, Kazys Bizauskas, Antanas Salys, Viktoras Kamantauskas. Čia yra lankiusis ir operos solisto Kipro Petrausko žmona aktorė, poetė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė. Susibūrimų metu buvo nagrinėjami vertimai, kuriami naujadarai. Žemuogių gatvėje buvo sukurti dabar plačiai naudojami naujadarai „sultinys“, „maltiniai“, „lietiniai“.
1944 m. namo šeimininkų Bilevičių šeima emigravo į Kanadą.
Ant medžio – žmogeliukai iš saldainių popierėlių
Keliaujant pro Žemuogių g. 9 esantį namą dėmesį prikaustys originaliai puoštas medis. Ant medžio prie vartelių kabo iš saldainių popierėlių sukurtos žmonių figūrėlės. Šiuos papuošimus kabinti dabartinę namo gyventoją – pirmojo namo šeimininko Viktoro Jocaičio įdukrą Angeliną Naskauskienę – įkvėpė kompozitoriaus Juozo Gruodžio žmona Stasė Gruodienė. Ji tarpukariu iš popierėlių lankstydavo balerinų, šokėjų, operos veikėjų figūrėles.
Vieno aukšto namą Žemuogių g. 9 iš Onos Daukšytės 1924 m. nusipirko rašytojas, žurnalistas Viktoras Jocaitis su šeima ir Liudvika Varašienė.
Šiuo metu name gyvenanti A. Naskauskienė yra gatvės istorijų puoselėtoja, tarsi gyvas eksponatas, sakė muziejininkė D. Kondrotaitė. Ji pažymėjo, kad A. Naskauskienė Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų muziejui padovanojo senųjų Žemuogių gatvės gyventojų daiktų: nuotraukų, papuošalų, servizą ir kt.
Gyvena istoriniuose namuose
Knygos „Žemuogių g. Ilgo metro knyga apie trumpą gatvę“ (2023) autorės ne vienerius metus gyvena Žemuogių gatvėje: D. Kondrotaitė – dešimtmetį, o G. Gudaitytė – antrus.
Muziejininkė D. Kondrotaitė vos atsikrausčiusi pradėjo bendrauti su maždaug 90 m. kaimyne, klausytis istorijų apie gatvėje gyvenusius žmones, pasakojimai suintrigavo. 2020 m. vykstant istorijų festivalio renginiui „Pertrauktas gyvenimas“ ji surengė ekskursiją po Žemuogių gatvę. Prie jos turinio daug prisidėjo vietinė gyventoja Angelina Naskauskienė.
Muziejininkė gyvena name, kurį tarpukariu pasistatė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Ipolitas Jakštas. 1929 m. didelį sklypą jis pardavė Justinai Gudėnienei, vaistininko-provizoriaus Justino Gudėno žmonai. Ji pasistatė modernų namą su vonia, centriniu šildymu, slėptuve. Bet pagyventi nespėjo, emigravo į užsienį.
Kita knygos autorė, leidėja, iliustratorė, viena iš analoginės spaudos ir savilaidos studijos „Hands on Press“ įkūrėjų Gabrielė Gudaitytė pasakojo 2020 m. kaip tik apsilankiusi muziejininkės D. Kondrotaitės vestoje ekskursijoje, tuomet ją sudomino gatvės istorija, gyventojų likimai. G. Gudaitytė gyvena name, kur tarpukariu veikė krautuvė. Įdomu, kad šis namas neturi nei vieno stataus kampo.
„Visa gatvė ir apskritai visas Žaliakalnio rajonas tuo metu buvo tankiai apgyvendintas tarpukario šviesuolių – rašytojų, tapytojų, profesorių, karininkų, politikų. Labai smagu, kad Žemuogių gatvėje dar yra senųjų gyventojų, čia gimusių, užaugusių, kai kurių šeimos tuos namus ir pastatė. Šalia jų gyvena naujakuriai, studentai – telpa visi. Žemuogių gatvėje galima jaustis kaip kaime – vakarais ar savaitgaliais čia ramu, nors centras vos už kelių minučių. Darbo dienomis suplūsta studentų mašinos, renginiai futbolo manieže ar stadione taip pat sukelia daug šurmulio“, – sakė G. Gudaitytė.
Ar dabar Žemuogių gatvėje auga žemuogės? G. Gudaitytė kieme augina šias uogas, pernai sulaukė pirmojo derliaus – keturiolikos uogų. Muziejininkė D. Kondrotaitė irgi turi kelis krūmelius. Jos nekantriai laukia prisirpstant šių saldžių uogų savo kieme.
