H. Daktaro pilies apšaudymo byloje – nauji posūkiai: papasakojo versijas, kas įvyko – Kas vyksta Kaune

H. Daktaro pilies apšaudymo byloje – nauji posūkiai: papasakojo versijas, kas įvyko

BNS ir tv3.lt / aut. Aleksandras Znamerovskis 2024/06/23 15:55
Daktarų vila / „011“ ir DELFI nuotr.
Daktarų vila / „011“ ir DELFI nuotr.

Su „kamuolinių“ gauja siejama ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje – nauji posūkiai. Šioje byloje Edgaras Kalasūnas ir Ričardas Baika kaltinami organizuotu išpuoliu prieš Henriką Daktarą – jo pilies apšaudymu, granatos įmetimu į pilies kiemą. Ketvirtadienį liudiję policijos pareigūnas abejojo, ar tikrai buvo įmesta granata, mat kiemas buvo apgadintas nežymiai. Vienas pareigūnas svarstė, kad tai galėjo būti petarda, o tai iš esmės keistų bylos eigą.

Šis įvykis nagrinėjamas byloje, kurioje su „kamuolinių“ grupuote siejamas Edgaras Kalasūnas kartu su keliais kitais sėbrais, kaltinamas Kauno „daktarų“ grupuotės vado Henriko Daktaro pilies apšaudymu – taip nusikaltėliai norėjo pademonstruoti savo viršenybę. Be šio nusikaltimo, su „kamuolinių“ grupuote siejamas Edgaras Kalasūnas kaltinamas itin žiauriu nužudymu.

Ši mintis jiems kilo maždaug dvi dienas iki išpuolio. Išpuolio dieną, vyrai apsiginklavo ir nuvyko į Užliedžius, sustojo prie įvažiavimo į H. Daktaro pilies teritoriją. Tuomet anksčiau minėtas gaujos lyderis T. Mickevičius iš „Kalašnikovo“ automato paleido mažiausiai dešimt šūvių link pilies teritorijos.

Maža to, vienas iš sėbrų, R. Baika, įmetė granatą į pilies kiemą, vos kelių metrų atstumu nuo gyvenamojo namo.

Galėjo būti ir petarda?

Ketvirtadienį liudytojų apklausos metu prabilę pareigūnai kiek dvejojo aiškiai atsakyti, koks gi sprogmuo galėjo būti panaudotas. Štai iki 2016 m. eksperto-kriminalisto pareigas ėjęs ir įvykio vietą nuvykęs policininkas sakė, jog daugelio detalių gerai neprisimena.

Visgi, jis liudijo, jog įvykio vietą važiavo du kartus – vieną kartą apžiūrėti šovinių tūtelių, besimėtančių teritorijoje po paleistos šūvių serijos, kitą kartą – po sprogimo likusios apie pusmetrio gylio nesiekiančios duobės kieme.

Įvykio vietoje jis fotografavo, ieškojo nusikaltimo pėdsakų, kitų reikšmingų daiktų, surašė įvykio vietos apžiūros, rastų daiktų, pėdsakų išvadą. Kadangi pareigūnas ne ypač gerai prisiminė įvykio detales, E. Kalasūno gynėja advokatė Egidija Belevičienė prašė teismo pagarsinti anksčiau pareigūno 2018 m. apklausos metu duotus parodymus.

Tos apklausos metu pareigūnas, liudijo, jog buvo šaudyta iš 5.56 kalibro automato, mat tokio kalibro tūtelės buvo rastos įvykio vietoje. Įvykio vietoje pareigūnas taip pat pastebėjo, jog pirmo aukšto langai buvo įdužę – šią detalę ankstesnio posėdžio metu nupasakojo Ramutė Daktarienė, H. Daktaro žmona.

Tačiau anksčiau liudydamas pareigūnas abejojo, ar iš tiesų buvo įmesta granata. Kaip jis pats sakė – girdėjo tokius gandus. Visgi pareigūnas manė, jog įmesta granata galėtų padaryti didesnę žalą, nei buvo užfiksuota išpuolio metu. Todėl tuo metu pareigūnas darė išvadą, jog greičiau buvo susprogdintas savadarbis įtaisas – tiesa nėra aišku, koks tai prietaisas galėjo būti.

„Iš savo patirties kiek esu matęs, turėtų būti didesni pažeidimai“, – sakė pareigūnas.

Toliau gynėjai užduodant klausimus, pareigūnas sakė, jog pagal bendrus įvykio bruožus, galėjo būti panaudota ir rusiška RG-42 granata. Visgi gynėjai paklausus, ar galingo sprogimo negalėjo sukelti petarda, policininkas neatmetė ir tokios galimybės, mat paprastai paleistos granatos palieka skeveldras – o jų įvykio vietoje liudininkai neaptiko.

Jei gynėjai pavyktų įrodyti, jog iš tiesų sprogo petarda, tai R. Baikos padėtį keistų iš esmės, mat šiuo metu jam pareikštas kaltinimas pagal BK 253 str. 2 d. (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, ar sprogstamosiomis medžiagomis), o už tai numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Mįslė dėl sprogimo

Kitas ketvirtadienį liudijęs pareigūnas taip pat buvo nuvykęs į įvykio vietą, tiesa – tik kartą. Tą parą jis budėjo ir buvo iškviestas į įvykio vietą dėl galimai įvykusio sprogimo. Atvykęs į vietą jis pastebėjo kulkų tūteles, apgadintus vartus, po sprogimo aptaškytą dvaro sieną ir suskilusius stiklus pirmame aukšte – kol kas šią detalę minėjo bent trys liudytojai.

Anksčiau R. Daktarienė pasakojo, jog namų stiklai buvo sudaryti iš dviejų dalių, o kulka neva pažeidė tik pirmą stiklo sluoksnį. Šios detalės pareigūnas patvirtinti negalėjo, tačiau sutiko, jog buvo apgadinti pirmo aukšto langai.

E. Kalasūno gynėja abejojo, ar iš tiesų duobė buvo sprogimo pasekmė. Patyrusi advokatė prašė teismo pagarsinti ankstesnius parodymus, o ankstesnės apklausos metu pareigūnas teigė, jog jo surašytame protokole užuominų apie sprogmenį nėra, tokia versija nebuvo keliama ir tarnybiniame pranešime.

H. Daktaro vila / DELFI nuotr.

Byloje liudijo ir R. Daktarienė

Šioje byloje Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė pripažinta kaip nukentėjusioji – kaip minėjome, ji buvo pateikusi ir civilinį ieškinį, siekdama gauti kompensaciją dėl patirtos materialinės ir moralinės žalos. Visgi, šiandien moteris nusprendė atsisakyti ieškinio. Moteris taip pat pareiškė, jog davusi parodymus nebenorės dalyvauti teismo procese.

„Tiesa pasakius, atsisakau šio ieškinio, nenoriu nieko turėti su tuo bendro, nei matyti, nei girdėti žmonių, kurie tai padarė“, – prašė R. Daktarienė.

Tuomet teisėjas R. Daktarienę informavo, jog atsisakydama civilinio ieškinio, ji praranda teisę pakartotinai reikšti ieškinį, atsisako civilinių ieškovo teisių. Moteris sutiko su šiomis sąlygomis.

Liudydama teisme R. Daktarienė teigė, jog minėtas apšaudymas įvyko 2008 m. gruodžio 16-17 naktį. Ji tuo metu miegojo H. Daktaro dvare, kartu su dvejomis dukromis – H. Daktaro tą naktį dvare nebuvo.

R. Daktarienė pasakojo, jog naktį prabudo nuo itin stipraus trenksmo – tuo metu nesuprato, jog tai galėjo būti automatinių ginklų šūviai. „Vienas smūgis buvo toks stiprus, kad išsigandau, gal koks žemės drebėjimas buvo“, – pasako R. Daktarienė.

R. Daktarienė pasakojo, jog tuomet išbėgo į lauką pasižiūrėti, ar kas dega, tačiau nieko panašaus nepamatė. Tada R. Daktarienė pagalvojo, jog galėjo sprogti pečius – dėl to ji esą nubėgo į rūsį patikrinti, ar taip nenutiko. Taip ir nieko nesupratusi, moteris nuėjo miegoti, kartu su dukromis.

Ramutė Daktarienė / delfi.lt nuotr.

Šūvius pirma pastebėjo dukra

Anot R. Daktarienės, daugiau išpuolio detalių paaiškėjo kitą dieną. H. Daktaro žmona pasakojo, jog būtent iš mokyklos grįžtanti dukra pastebėjo, jog dvaro vartai suvarpyti.

„Iš vienos skylės iškrapščiau tokią kaip gilzę, kulkos gabalą. Lygtais pažadėjau atiduoti pareigūnams, dabar neprisimenu“, – liudijo R. Daktarienė.

2009 m. teikdama parodymus, R. Daktarienė teigė, jog iš viso pastebėjo apie 10 skylių, buvo sugadinti dvaro vartai, tvora, langai. Nukentėjusioji pasakojo, jog vėliau nusprendė susitikti su kaimyne, pasikalbėti apie tai, ką matė.

Tuo metu R. Daktarienė pro kaimynės langą pastebėjo, jog atvyko policijos pareigūnai – moteris dėl to išsigando, mat tikėjosi nepageidautino dėmesio. „Buvau pasimetusi, galvojau atvažiuos žiniasklaida, mane kalbins“, – pasakojo nukentėjusi moteris.

Visgi, anot R. Daktarienės, iš policijos automobilio išlipę pareigūnai tik apžiūrėjo aplinką ir netrukus išvažiavo – R. Daktarienė teisme teigė, jog taip ir nesuprato, kodėl buvo atvykusi policija. Visgi, ji praėjus savaitei laiko po apšaudymo, parašė pareiškimą policijai – tik pareiškimo turinio R. Daktarienė šiandien nekomentavo.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA