Lietuvoje retas žmogus išlaiko vairavimo egzaminą iš pirmo karto. Nors šalis niekada nepasižymėjo itin aukštu šių egzaminų išlaikymo procentu, dabar jis – itin žemas. Kokios galėtų būti šio reiškinio priežastys „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ aiškino automobilių eismo ekspertas Saulius Šuminas.
Pasak S.Šumino, egzaminų išlaikymo nuopuolis nuo 40 proc. iki 23 proc. yra tragiškas, nes nesikeitė mokymo programos, neatsirado kitų esminių naujovių. Kaip dėsto eismo ekspertas, egzaminuotojas, kuris vertina pagal nustatytus vertinimo kriterijus, turi turėti diskreditacijos teisę, tai yra, teisę pačiam priimti sprendimą, nebūtinai remiantis aprašytomis klaidomis, nes gyvenime gali būti skirtingų situacijų.
„Žmogus ir jo kompetencijų vertinimas nėra stalo matavimas su liniuote, kur paėmiau ir ta pačia liniuote viską vienodai išmatavau. Su kompetencijų vertinimu yra skirtinga istorija, pavyzdžiui, yra du vairuotojai, kurie ateina į egzaminą, bet identiška situacija prastam vairuotojui gali būti klaida, o geram – nebus klaida.
To aprašyti kriterijuose neįmanoma, nors ir bandoma sukonkretinti bei apibrėžti neapibrėžiamus dalykus. Tai yra kelias atgal į gūdžius laikus. Reikia suprasti, kas yra vertinimas. Egzaminuotojas vertindamas rašo ne tik klaidas, bet žiūri bendrą žmogaus, kuris atėjo laikyti egzaminą, kompetencijų lygį.
Pavyzdžiui, situacija – važiuojama tiesiu keliu, pusę metro nuo bortelio, o greitis 70 km per valandą. Aš matau, kad prastas vairuotojas visą kelią nesugeba išlaikyti automobilio tiesiai, perjunginėdamas pavaras jis žiūri į svirtį, negali išlaikyti pastovaus greičio. Jo transporto priemonės valdymas yra netinkamas ir tas atstumas jau yra kritinis, nes jis bet kada gali užvažiuoti ant bortelio. Taip pat matau, kad geras vairuotojas puikiai valdo transporto priemonę, palaiko greitį, trajektoriją ir visą kitą, todėl tai – jokia klaida.
Tačiau dabar visi vertina pagal tą blogą vairuotoją ir visus kerpa pagal vieną kurpalių, todėl kol taip kirps, tol ir bus toks prastas procentas“, – susidariusią situaciją paaiškina S.Šuminas.
Jis priduria, kad tai yra problema, o vairavimo egzaminas jau tampa savotiška rinkliava. Be to, reikia dėti reikia visas pastangas, kad teisės vairuoti negautų tie, kurie to nemoka ar bando gauti vairuotojo pažymėjimą neteisėtais būdais, tačiau teisingam vertinimui reikia daugiau ekspertų.
„Čia tikrai nėra problema reikalavimuose ir kriterijuose. Tiesiog nėra gerai, kai ta įstaiga, kuri atlieka tą funkciją, pati tuos kriterijus ir koreguoja. Iš išorės nėra jokių ekspertų, daugiau niekas nedalyvauja šitame procese, tik egzaminuotojai, kurie pasidaro darbo grupę ir kažką nusprendžia. Saugus eismas reikalauja daug skirtingų žinių – ir teisinių, ir inžinerinių, ir psichologinių, ir panašiai. Kai tas dokumentas, kuriuo Lietuvoje grindžiamas vairuotojų vertinimas, yra patvirtinamas įmonės vadovo parašu, tai mažų mažiausiai yra nenormalu“, – kritiką žeria S.Šuminas.
Anot jo, neseniai atnaujintas vienas vairavimo egzamino vertinimo kriterijus, kuris šokiruoja. Leistina greičio viršijimo riba iš 10 proc. buvo pakeista į 10 km/val.
„Mes visi puikiai žinome, kad greitis yra žudikas, bet dabar, pasikeitus vertinimui, tolerancija greičiui išauga tris kartus. Miestuose daug kur leistinas greitis yra 30 km/val. Vadinasi, galima važiuoti 9 km/val. greičiau, kas jau yra 30 proc. viršytas greitis, ir negauti kritinės klaidos. Baisiausia yra tai, kokia žinutė siunčiama jaunam vairuotojui“, – stebisi automobilių eismo ekspertas.
Pašnekovas sako, jog Lietuvoje veiksmai nėra itin koordinuojami. Iš vienos pusės teigiama, jog bus kontroliuojamas greitis ir tai yra daroma – rengiami reidai, statomi greičio matuokliai, o iš kitos pusės – vairuotojai egzamino metu gali ženkliai viršyti greitį.
