Gyventojų pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte ir konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu – rekordiškai mažas, rodo spalio mėnesį ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. Visgi ne visiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariams naujausi reitingai siunčia nepalankų signalą – per pastarąjį mėnesį net 9 procentiniais punktais padidėjo teigiamas krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko vertinimas.
Šių metų spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje vykusi apklausa parodė, kad 7 procentiniais punktais išaugo palankus visuomenininko Andriaus Tapino vertinimas. Taip pat 4 procentiniais punktais išaugo pasitikėjimas Seimo mandato netekti galinčiu Petru Gražuliu. 3 procentiniais punktais pagerėjo per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso vertinimas.
Lyginant su rugsėjį atliktu tyrimu, 3 procentiniais punktais pablogėjo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio teigiamas vertinimas. Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai – nepakito.
Rekordiškai mažas pasitikėjimas premjere ir G. Landsbergiu
Naujausios apklausos duomenys rodo, kad spalio mėnesį konservatorių lyderių I. Šimonytės ir G. Landsbergio teigiamas vertinimas nukrito į rekordiškas žemumas.
I. Šimonytė „Baltijos tyrimų“ apklausose yra analizuojama nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Palankiausiai dabartinę premjerę gyventojai vertino 2018 metų lapkritį (56 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai – šių metų rugsėjį ir spalį. Vyriausybės vadovę spalį teigiamai įvertino 20 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 74 proc.
Tuo metu G. Landsbergis apklausose yra vertinamas nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Palankiausiai gyventojai jį įvertino 2018 metų sausį (39 proc. palankiai ir 51 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai šalies gyventojai šį politiką įvertino šių metų spalį – septintadalis (14 proc.) jį įvertino teigiamai, o aštuoni iš dešimties (79 proc.) nepalankiai.
Valdančiosios koalicijos lyderiai – tarp nepalankiausiai vertinamų politikų
Tarp nepalankiausiai gyventojų spalio mėnesį įvertintų politikų – išsirikiavo ir kiti pagrindiniai valdančiosios koalicijos lyderiai. Nepalankiausiai spalį Lietuvos gyventojai įvertino G. Landsbergį (79 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai), Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (77 proc. nepalankiai ir 15 proc. palankiai), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (74 proc. nepalankiai ir 17 proc. palankiai), premjerę I. Šimonytę (74 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (63 proc. nepalankiai ir 30 proc. palankiai).
Į neigiamai vertinamą politikų sąrašą taip pat pateko kontroversiškai vertinamas parlamentaras P. Gražulis (62 proc. nepalankiai ir 29 proc. palankiai) bei europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (61 proc. nepalankiai ir 24 proc. palankiai).
Tuo metu palankiausiai suaugę Lietuvos gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 80 proc., nepalankiai 12 proc.) ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 72 proc., nepalankiai 21 proc.).
Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai įvertino ir krašto apsaugos ministrą A. Anušauską (palankiai 63 proc., nepalankiai 26 proc.), buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 57 proc., nepalankiai 36 proc.) bei socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (palankiai 54 proc., nepalankiai 36 proc.).
Tarp palankiausiai vertinamų politikų pateko ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visuomenininkas A. Tapinas, apie kandidatavimą prezidento rinkimuose garsiai svarstantis advokatas Ignas Vėgėlė, antisemitizmu kaltinamas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.
Apklausa vyko 2023 m. spalio 23 – lapkričio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
