„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino įžvalgomis, apie tai, kokių pasekmių gali patirti Lietuva ir pasaulis dėl „Hamas“ karinio išpuolio prieš Izraelį.
„Ankstų šeštadienio rytą „Hamas“, kuri yra remiama Irano ir dar kelių kitų šalių bei grupuočių, atakavo Izraelį. Tai įvyko praėjus beveik lygiai 50 metų po Jom Kipuro karo, kuris taip pat iššaukė ir pirmąją naftos krizę pasaulyje. Tuo metu OPEC valstybės kartu su Egiptu ir Sirija pareiškė, kad jos netieks naftos valstybėms, palaikančioms Izraelį šiame konflikte.
1973 m. naftos kaina išaugo 4 kartus ir itin smarkiai prisidėjo prie didelės infliacijos JAV bei Vakarų Europos valstybėse. Natūralu, kad matant šių dienų įvykius, norisi brėžti paraleles. Ir nors naftos kainos pakilti tiek, kiek 1973 m. tikrai neturėtų, gali būti, kad didesnės naftos kainos laikysis ilgiau, ypač jeigu dabartinė situacija eskaluosis ir konfliktas išsiplės regione. Tai reiškia ne tik ilgiau aukštesniame lygyje besilaikančią infliaciją, didesnį neapibrėžtumą, bet ir įtaką centrinių bankų vykdomai pinigų politikai“, – savo įraše rašė G. Ilekytė.
Ekonomistė išskyrė kelis pagrindinius pastebėjimus, kaip vykstantis karinis konfliktas gali vystytis ir kokių pasekmių pasauliui tai gali turėti.
„1) 1973 m. pasaulio valstybės buvo itin priklausomos nuo naftos, jos paklausa kasmet smarkiai augo. Tuomet sukurti 1000 JAV dolerių BVP reikėdavo 1 barelio naftos, dabar – tik apie 0,4 barelio. Taigi, priklausomybė vis dar yra ir reikšmingai pakilusi kaina gali prisidėti prie išaugusių prekių ir paslaugų kainų.
2) Karas Izraelyje prasidėjo būtent tuomet, kai naftos pasiūla ir taip yra gerokai sumažėjusi po Saudo Arabijos ir Rusijos sprendimo mažinti gavybą. Saudo Arabijai būtų naudinga, kad naftos kainos pakiltų dar 10–20 proc. iki šiek tiek daugiau nei 100 JAV dol. už barelį (nuo 86 JAV dol. šiuo metu). Visgi, jeigu kainos išaugtų dvigubai ar net daugiau, naudos tiek daug nebūtų ne tik ekonominiu atžvilgiu, bet ir dėl politinio spaudimo.
3) Didesnė rizika kyla, jeigu konfliktas išsiplėstų. Ypač tuo atveju, jeigu prie karo prisijungtų ir „Hezbollah“ grupuotė, kuri kontroliuoja pietų Libaną ir yra gerokai galingesnė už „Hamas“. „Hezbollah“ yra tiesiogiai remiama Irano bei jau paleido raketas ir artilerijos į Izraelio teritoriją „solidarizuodamasi“ su Palestinos žmonėmis. Nors kol kas platesnio masto šios grupuotės veiksmų nematyti, rizika išlieka.
4) Jeigu konfliktas plėstųsi į Iraną, čia taip pat atsiranda rizika, kad bus paveiktas „Ormūzos“ sąsiauris – gyvybiškai svarbi laivybos arterija, kurią Teheranas anksčiau grasino uždaryti. Šis sąsiauris yra vienintelis jūros kelias iš nafta turtingų Persijos įlankos šalių, kuriuo transportuojama penktadalis pasaulio naftos.
5) Negana to, Iranas yra pakankamai svarbus naftos eksportuotojas. Nepaisant įvestų sankcijų, Iranas sugebėjo eksportuoti nemažai naftos ir apeiti šias sankcijas. Kalbama, kad JAV leido tam įvykti, nes tai kenkia Rusijai. Jeigu konfliktas tęstųsi ar eskaluotųsi, JAV ir kitos valstybės, tikėtina pristatytų sankcijas ir apribotų Irano naftos eksportą. Taip šioje situacijoje laimėtų Rusija, kurios nafta galėtų užimti didesnę rinkos dalį.
6) Kol kas brėžti paralelių su 1973 metų naftos krize nereikėtų. Vis dėlto, Izraeliui intensyviai kovojant, susiduriame su išaugusia rizika, kad naftos kainos laikysis aukštame lygyje ilgiau, ypač, jeigu situacija Artimuosiuose Rytuose eskaluotųsi. Tai gali prisidėti prie aukštesnės infliacijos, o tai reikštų, kad ekonominio kritimo tikimybė JAV ir Europos šalyse išaugtų.
7) Jeigu naftos kainos ir itin nepakils, karas Artimuosiuose Rytuose reiškia ir didesnę geopolitinę fragmentaciją, ir didesnį neapibrėžtumą“, – rašė G. Ilekytė.
Vykstant kruvinam išpuoliui, „Telia“ ir „Bitė“ klientams suteikė galimybę savaitę nemokamai susisiekti su Izraelyje bei Palestinoje esančiais giminaičiais, draugais, pažįstamais. Tuo metu „Tele2“ tokią paslaugą teikia tik su Izraeliu.
Tuo metu skrydžiai į Tel Avivą iš Lietuvos toliau vyksta reguliariai. Lietuvos oro uostų atstovai nurodo, jog keleiviai turėtų sekti informaciją ir kontaktuoti su skrydžio bendrovėmis.
