Nacionalinis Kauno dramos teatras šią savaitę pristatė 104-ąjį sezoną. Jis atidarytas su šūkiu „Keičiasi ne dramos, o mes“. 2023-2024 m. teatro lankytojai išvys šešias premjeras bei projektą su Afrikos ir Europos partneriais „Deconfining“.
Rugpjūčio 22 d. naująjį sezoną pristatė Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas ir meno vadovas Edgaras Klivis.
Šešios premjeros
Naujajame sezone žiūrovai išvys šešias premjeras. Prie jų darbuojasi režisieriai Peeter Jalakas, (Estija), Gintarė Minelgaitė (Dr. Gora Parasit), Aleksandr Špilevoj, Artūras Areima, Naubertas Jasinskas ir Mantas Jančiauskas. 104-ame teatro sezone bus pristatytas didelis projektas su Afrikos ir Europos partneriais „Deconfining“. Anot kūrėjų, juo siekiama rasti tvarų kultūrinių mainų modelį tarp dviejų žemynų, kurių istoriniai santykiai šimtmečiais buvo pažymėti imperinio dominavimo, ribojančio galimybę užmegzti lygiaverčius santykius su kitomis šalimis bei jų kultūromis.
Pasak E. Klivio, visi spektakliai skirtingi: nuo klasikos iki avangardo, nuo tradicinių spektaklių iki interaktyvių. Svarbus repertuaro akcentas – interaktyvumas, dalyvaujamasis, įtraukusis teatras, šiai temai bus skirtas kitų metų festivalis jaunimui „Nerk į teatrą“.
„Būkit pasveikinti, visi bičiuliai, po labai trumpų atostogų sugrįžę į mylimą teatrą, į 104-ąjį sezoną. Jau kelias savaites vyksta repeticijos, teatre verda kūryba. Yra džiugių žinių: aktorė Inga Mikutavičiūtė augina vaikutį ir siunčia linkėjimus, o aktoriai Saulė Sakalauskaitė su Mariumi Karoliu Gotbergu jau greit taps tėvais. Aš tapsiu seneliu!“, – džiaugsmingai kalbėjo teatro vadovas E. Stancikas.
Šiuolaikinė „Snieguolė“
Interdisciplininė menininkė režisierė Gintarė Minelgaitė gruodžio 1-3 d. Didžiojoje scenoje pristatys premjerą „Snieguolė“. Tai klasikinės Brolių Grimų pasakos interpretacija.
„Ten labai daug gilių moralinių temų apie gėrį, meilę, drąsą, atkaklumą. Kartu ir daug iškreipimų bei žiaurumo elementų. Ši pasaka labai stipriai sudarkyta holivudinių interpretacijų, V. Disnėjaus animacijos, aš ją vadinu „kultūriškai nejautria“. (…) Tai ne originali versija, o pasakos interpretacija, aš perrašiau visą scenarijų. Spektaklis taps nesibaigiančia multiforma, variacija įvairiausiomis temomis: apie klimato krizę, ledynų ekologiją, stereotipinius lyčių vaidmenis, žmonių santykius, migraciją, pabėgėlius, rasinę neapykantą“, – kalbėjo G. Minelgaitė.
Kūrėja pasitelkia šiuolaikines scenos technologijas ir naudoja reklamų, hyperlink‘ų, kompiuterinių trikdžių, kompiuterinių žaidimų estetiką.
Anot režisierės, spektaklis „Snieguolė“ – tai alegorinis pasakojimas, skatinsiantis apmąstyti žmogaus trumparegiškumą, jo poveikį aplinkai, peržiūrėti tradicinius lyčių vaidmenis, atsikratyti savo baimių ir pradėti veikti, keistis.
Kitokia senatvė
Režisierius A. Špilevoj lapkričio 11, 12 ir 24 d. Rūtos salėje pristatys spektaklį „Kai mes būsim jauni“, sukurtą pagal dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę. Komiškame spektaklyje vaidins vyresniosios kartos aktoriai, teatro grandai: Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Audronė Paškonytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė ir Lili Stepankaitė.
„Smalsu, kur nuves bendra kelionė, ko galėsiu iš jų pasimokyti. Esu tikras, gausiu daug pamokų. Stengsiuosi išmokti kuo daugiau. Dirbsiu su vyriausia dramos teatro aktorių karta, o tai reiškia, su labiausiai patyrusiais, daugiausiai teatro ir teatralų mačiusiais aktoriais. Smalsu, kur nuves ši kelionė“, – svarstė A. Špilevoj.
Tiesa, kurį laiką ši premjera buvo pristatinėjama pavadinimu „Senukai.lt“, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių pavadinimą pakeitė.
„Vieni senatvę ignoruoja, kiti mėgina įveikti mokslo naujovėmis, dar kiti iš jos šaiposi. Niekas jos nelaukia, bet ji ateina. Dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, nes mes visą gyvenimą galvojame, kad ji dar labai toli, kad ji lankosi pas kitus, o mus kažkokiu stebuklingu būdu aplenks. Bet ji ateina ir pasilieka, paversdama mus tais, kurie nepelnytai vis dar atsiduria visuomenės paraštėse“, – sakė D. Čepauskaitė.
Žiūrovai taps „šnipais“
2024 m. režisierius Mantas Jančiauskas pristatys imersinį teatro spektaklį apie šnipus ir šnipinėjimą, darbiniu pavadinimu „Pelkė“, pagal Rimanto Ribačiausko pjesę. Šis kūrybinis duetas yra apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už patyriminį spektaklį „Glaistas“.
„Spektaklio idėja gimė vartant skirtingus straipsnius, netikėtai pastebėjau straipsnį apie šnipinėjimą. Ten buvo rašoma, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pastebėtas šnipų patankėjimas iš Baltarusijos, Rusijos. Buvo įvykę šnipų mainai tarp Lietuvos ir Rusijos. Įdomi tema, eiliniam pasauliečiui nėra daug apie tai žinoma, pasvarsčiau, kad būtų įdomu sukurti apie tai spektaklį“, – kalbėjo M. Jančiauskas.
Įdomu, kad žiūrovas atėjęs į spektaklį neliks komforto zonoje, patogiai nesėdės salėje, o turės padirbėti: gaus užduotis, nuorodas, turės susikurti naują identitetą, sekti žmogų, jį nufilmuoti, surinkti tam tikrą medžiagą, o vėliau ją pristatyti centrui, eiti į tam tikrą politinį susitikimą.
„Tai unikali patirtis žiūrovui ir aktoriams“, – pridūrė režisierius. Spektaklio premjera – 2024 m. pavasarį.
Sugaus V. Šekspyro „Audra“
Rugsėjo 21 d. Didžiojoje scenoje debiutuos estų režisieriaus Peeter Jalako kuriamas spektaklis „Audra“, pagal Viljamo Šekspyro XVII a. parašytą pjesę. Režisierius atviravo, kad dažniausiai stato spektaklius netradicinėse erdvėse, o po 25 m. pertraukos Kaune sugrįžta į tradicinę scenos dėžutę.
„Likus mėnesiui iki premjeros darbas su aktoriais sekasi puikiai, sklandžiai. Katastrofa prasidės likus savaitei iki premjeros, visi smagumai išblės. Laiko mažoka, įprastai spektaklį pastatyti man užtrunka 3-4 mėn., nes esu estas – šiek tiek lėtokas“, – šypsodamasis kalbėjo P. Jalakas.
Pasitelkdamas egzotiškos salos aplinką – gamtos stichijų galias, dvasių ir nimfų personažus – muziką bei iliuzionistų triukus, režisierius sukurs šiuolaikinį teatrališką reginį, kuriame susijungia gyvas teatras bei modernios technologijos. Spektaklyje bus siūloma pažvelgti į bevardės salos gyventojus kaip į naujos, tobulesnės, geresnės žmonijos užuomazgą ir pamėginti įsivaizduoti ateitį, kurioje mitologinių būtybių, dvasių, nimfų vaidmenis perima dirbtinis intelektas.
Prie spektaklio kūrimo prisideda ir žinomas iliuzionistas Nicholas Kin.
Pasakos apie dviejų Korėjų susijungimą
Po devynerių metų pertraukos į Nacionalinį Kauno dramos teatrą sugrįžta režisierius Artūras Areima. Žiūrovai Didžiojoje scenoje 2024 m. balandį išvys jo režisuotą prancūzų autoriaus Joëlio Pommerat ironiškos pjesės pastatymą „Dviejų Korėjų susijungimas“. Spektaklyje kalbama apie tarpusavio žmonių santykius, jų konfliktus.
Scenoje pasirodys galybė personažų: 27 moterys ir 25 vyrai – kone visa teatro trupė.
„Ši ironiška pjesė pasakoja apie žmonių santykius, tarpusavio nesutarimus, konfliktus, kurie paliečia pačias jautriausias bendražmogiškumo kerteles. Čia galima atpažinti save ar savo aplinką, pasijuokti bei apsvarstyti, kaip išvengti konfliktų kasdienybėje. Įžvelgsime, kokie absurdiški ir juokingi kartais būname“, – sakė A. Areima.
Teatro meno vadovas E. Klivis pridūrė: „Artūras yra sakęs, kad blogio šaknų reikia ieškoti santykiuose: su mama, tėčiu, gyvenimo meile ir pan.“
Tarptautinis projektas su Afrikos kūrėjais
Šiuo metu teatras vykdo bendradarbiavimo projektą „Deconfining“, kuriuo siekiama užmegzti ryšį tarp Europos ir Afrikos, sukuriant tvarų pavyzdinį bendradarbiavimo modelį. Terminas „Deconfining“ apibrėžiamas kaip apribojimų panaikinimas, išsilaisvinimas.
Projekte nagrinėjama tema – pasaulio vizija po pandemijos, gyvenimas postpandeminiame pasaulyje. Aiškinamasi, ar panaikinus apribojimus mes norim sugrįžti į tą patį pasaulį, o gal verčiau į kitokį?
Projektas jungia scenos menų ir vizualinių menų organizacijas iš skirtingų Europos šalių bei kūrybines organizacijas iš Afrikos (Senegalo, Ruandos, Ugandos, Malio, Burkina Faso, Zambijos, Burundžio ir Tanzanijos). Lietuvą jame atstovauja Nacionalinis Kauno dramos teatras, partneriai iš Afrikos – Burkina Faso ir Senegalo menininkai.
2024 m. pavasarį teatro sceną išvys Lietuvos režisieriaus Nauberto Jasinsko bei dramaturgo iš Afrikos Aristide Tarnagda spektaklis darbiniu pavadinimu „Salos“. N. Jasinskas teigė, kad čia nagrinės postpandeminio pasaulio kasdienybę, galimus pokario scenarijus, naujas tarpkontinentines utopijas, vizijas, taip pat ekologinę grėsmę bei kitas svarbias problemas.
2024 m. rugpjūtį vyks menininkų Hamedine Kane ir Valerie Osouf, atstovaujančių meno tyrimų platformai „The School of Mutants“ (Senegalas) meno instaliacija. Ją įkvėpė du kino kūrėjai – Jonas Mekas ir Ousmane Sembène, kūręs Afrikoje ir Marselyje.
