Gudrus prekybininkų planas: reklamose girdimos skambios frazės apie pingančius produktus – melas | Kas vyksta Kaune

Gudrus prekybininkų planas: reklamose girdimos skambios frazės apie pingančius produktus – melas

Lrytas.lt / Miglė Žemrietė, Enrika Gecaitė, „Lietuvos ryto“ televizija 2023/08/20 15:02
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Prekybos tinklų reklamose nuolat girdimos skambios frazės apie pingančius produktus. Visgi, ekspertų įsitikinimu, tai – tik akių dūmimas pirkėjams, kadangi, palyginti su pernai metais, pigo tik aliejus ir pienas. Kai kurių nuomone, prekybininkai turi gudrų planą – užfiksuoti per infliaciją aukštumas pasiekusias kainas, nors prekių savikaina gerokai sumažėjusi.

Brango 30 proc., pigo 0,4 proc.

Per infliaciją bendrai maisto kainos buvo sugebėjusios išaugti ir 30 proc., kai kurių atskirų prekių kainos apskritai šovė į aukštumas – štai duonos gamininiai brango net 88 proc.

Visgi prekybininkai tvirtina kitaip – esą jie kasdien mažina kainas daugybei produktų. Pasak kainų pokyčius stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko, yra vienas kabliukas – lyginimo aspektas. Prekybininkai dabartines maisto kainas lygina su praėjusio mėnesio kainomis, kurios natūraliai mažėja, kadangi tą lemia sezonas – karvės duoda daugiau pieno, užauginama daugiau vaisių, daržovių. Teisingiau kainas būtų lyginti su pernai ar užpernai metais – tada ir galima pamatyti, kad beveik niekas nepigo – anaiptol, tik brango.

Tiesa, skaičiai ne tokie džiuginantys ir lyginant ne metus, o mėnesius: Valstybės duomenų agentūros duomenimis, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, lyginant liepą su birželiu, sumažėjo vos 0,4 proc. Prisimenant, kad kainos sugėbėjo pakilti ir 30 proc., vos 0,4 proc. mažėjimas neatrodo optimistinis.

„Tai yra vartotojų klaidinimas. Bandoma pačiais pigiausiais metodais prisivilioti pirkėjų. Prekybininkai mažina kainas, lyginant su praeitu mėnesiu, nors dabar vyksta sezoninis mažėjimas. Statistikos departamentas rodo, kad maisto infliacija šiuo metu yra virš 10 proc.

Mes nesame atsistatę į praeitą kainų lygį. Lyginant su pernai metais, atpigo tik ryžiai ir saulėgrąžų aliejus. Praėjusiais metais aliejus kainavo virš 3 eurų, o šiais metais per akcijas galima nusipirkti už 1,5 euro. Kad vartotojas pajustų, kainos turėtų sumažėti 30–40 proc.“, – portalui lrytas.lt sakė P. Čepkauskas.

Visgi turbūt nelabai tikėtina, kad prekės galėtų taip stipriai atpigti. Dideliais šuoliais augusios kainos mažėja tik vos matomais žingsneliais.

„Mažmeninės prekybos kiekiai krenta jau antri metai. Kadangi pardavimų kiekiai sumažėjo, kainų sumažinimas prekybininkams mažintų apyvartą“, – tikino P. Čepkauskas.

Jo teigimu, šių metų liepą lyginant su 2021 metų liepa, daugiau nei dvigubai brango kiaušiniai, pieno produktai. Duona brango 88 proc.

„Stebint duonos gaminius, galima geriausiai pamatyti, kad niekas nenori mažinti kainų. Kadangi kaina taip stipriai pakilo, sumažėjo suvartojimas. Jei aš suvalgau vieną batoną per savaitę ir moku už jį 2 eurus, tai jam atpigus iki 1 euro, aš dviejų batonų nesukimšiu – vis tiek pirksiu vieną batoną. Tai reiškia, kad gamybininkas ir prekybininkas vietoje 2 eurų iš manęs gaus 1 eurą. Kainų mažėjimas jiems sukeltų pelno praradimus“, – šnekėjo P. Čepkauskas.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 liepos mėnesio palyginimas su 2021 metų liepa rodo, kad per 2 metus kainos kilo 18,48 euro (45,1 proc.).

Iš „Pricer.lt“ stebimų 52 prekių kainų per 2 metus brango 50 prekių, pigo dvi. Labiausiai brangusios prekės – vištų kiaušiniai, batonai, juoda duona, pienas, grietinė, pomidorų sultys.

Bando užfiksuoti dabartines kainas

Pašnekovo įsitikinimu, dabartinėmis kainomis patenkinti tiek gamintojai, tiek prekybininkai, tad jie visomis išgalėmis bando užfiksuoti dabar esantį kainų lygį.

„Tačiau čia – tik jų norai. Pasižiūrėsime, kaip vartotojas į tai reaguos rudenį. Situacija nėra labai aiški, bedarbių daugėja. Koks bus mūsų biudžetas, kai rudenį reikės leisti vaikus į mokyklą? Rugsėjo mėnesį prekybininkai pamatys realią situaciją. Kai vartotojai pradės mažinti pirkimo apimtis, tada prekybininkai ims realiai mažinti kainas“, – manė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.

O kol kas prekybininkai bando mažinti ne realias kainas, o pasitelkia kitą gudrybę – sumažėjus savikainai, klientus vilioja tokiomis akcijomis, kokių seniau nėra buvę.

„Ar matote 50 proc. nuolaidas sviestui? Be akcijos jis kainuoja 2,50, o dabar galima nusipirkti už 1,25 euro. Prieš dvejus metus mes nematėme tokių akcijų – būdavo nebent 20 proc. nuolaida. Vadinasi, savikaina nukritusi, bet kainų lygio mažinti nenorima, todėl rodomos didžiulės akcijos.

Tuo tarpu Lenkijoje per akciją sviesto pakelį galiu nusipirkti už 69 euro centus. Pridėjus 20 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), išeitų 89 euro centai. Sviestas Lietuvoje tikrai galėtų būti 2021 metų lygmenyje“, – pabrėžė P. Čepkauskas.

Bananai pigiau nei bulvės

„Pricer.lt“ vadovą Arūną Vizicką stebina ir per metus gerokai pabrangusios lietuviškos bulvės. Tam įtaką daryti galėjo sausra, vėluojantis derlius. Bulvių kaina išaugo net 65 proc.

„Dabar bulvės kainuoja virš euro, tuo tarpu bananai staigiai atpigo nuo 1,79 euro į 0,55 euro. Išeina, kad vaisius, kuris keliauja per pusę pasaulio iš Pietų Amerikos, yra pigesnis negu vietoje užauginta daržovė“, – atkreipė dėmesį jis.

Anot A. Vizicko, kainų mažėjimo galima tikėtis, vis dėlto jis bus lėtas.

„Dalis tiekėjų jau laukia, kada atpigs jų produktai. Prekybininkams tai reiškia, kad už pigiau bus parduodami mažesni kiekiai. Mažės jų piniginiai srautai, o dar reikės realizuoti tai, kas buvo nupirkta brangiau. Tai jiems pakankamai nemalonus momentas, manau, dėl to kainos bus mažinamos labai iš lėto“, – tvirtino pašnekovas.

Ekonomistė Greta Ileikytė taip pat atkreipia dėmesį – mažėjančiomis kainomis džiaugtis dar anksti.

„Tas pokytis, sakyčiau, kol kas minimalus. Viskas priklausys nuo pasaulinių tendencijų, kaip keisis degalų, kitų žaliavų kainos, kurios pastarąją savaitę turi tendenciją kilti aukštyn“, – šnekėjo ji.

Maisto ir gėrimų kainos pernai Lietuvoje didėjo dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Ekonomistė aiškina, kad tokį atotrūkį lemia atvira Lietuvos ekonomika, kuri itin priklausoma nuo žaliavų kainų pokyčių.

„Kitas aspektas, kodėl Lietuvoje matėme didesnį kainų augimą nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, yra tai, kad mes esame labai priklausomi nuo energetinių išteklių ir patys šalyje sugebame pasigaminti vos 30 proc. mums reikalingos energijos. Natūralu, kad kylant dujų kainai, elektros kainai visas šokas mums daug didesnis“, – tikino G. Ileikytė.

Agresyvesnė „Rimi“

„Pricer.lt“ skaičiavimais, šiuo metu pigiausia apsipirkti prekybos tinkle „Maxima“, antroje vietoje – „Rimi“, trečioje – „Norfa“, ketvirtoje – „Lidl“, paskutinėje – „Iki“. P.Čepkauskas atkreipė dėmesį į priekin iš paskutinių gretų įsiveržusią „Rimi“.

„Šiek tiek agresyvesnė pasidarė „Rimi“, nes joje buvo vienas ryškiausių apyvartos kritimų. Dabar „Rimi“ pagal kainas yra antroje vietoje. Pirkėjus didelėmis kainomis jie gąsdino 30 metų ir vieną mėnesį staiga sako: „Būsime geri, mūsų kainos bus geros“. O klientai vis dar gūžiasi kampe. Kampe jie gūšis apie pusę metų, kol tikrai įsitikins, kad „Rimi“ elgesys pasikeitęs“, – prognozavo pašnekovas.

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas atskleidė, kad mažiausiai rinkoje kainuojantį prekių krepšelį pasiūlyti padeda nuolatinės derybos dėl prekių kainų ir privačių prekių ženklų prekės už visada žemą kainą.

„Pasiūlyti mūsų pirkėjams mažas prekių kainas yra vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų, tad greta įvairių akcijų ir pasiūlymų, kurių metu tam tikrą laiką taikomos palankiausios kainos atrinktiems produktams, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti reguliarias kainas, ypač kasdienio vartojimo maisto prekių.

Liepos viduryje prekybos tinklas pristatė iniciatyvą „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“ ir kiekvieną savaitę mažina įprastines kainas pirkėjų mėgstamiausių prekių ženklų produktų, tokių kaip kefyras, grietinė, įvairūs jogurtai, sūriai, sūreliai ir užtepėlės, taip pat sviestas, įvairūs duonos gaminiai, šaldyti virtinukai, ledai, aliejus, kava, tualetinis popierius ir kt.

Nuo iniciatyvos pradžios pirkėjai jau daugiau kaip 300 prekių gali įsigyti už vidutiniškai apie 12 proc. mažesnę kainą. Nuo iniciatyvos pradžios pirkėjai, įsigydami kampanijos prekes, sutaupė apie 862 tūkst. eurų. Prekių sumažintomis reguliariomis kainomis nuo kampanijos pradžios vidutiniškai per savaitę įsigijo apie 46,3 proc. nuo atėjusių į tinklo parduotuves pirkėjų. Labiausiai atpigusios prekės lentynose pažymėtos „Mes mažiname kainas“ kainoženkliu“, – komentavo M. Tilmantas.

Kainas pakomentavo ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Lyderiaujame sektoriuje siūlydami geriausios kainos ir kokybės santykį rinkoje, o tai patvirtinome pirmieji pradėję ženklų kainų mažinimą dar vasario mėnesį. Tuo metu pirmieji pradėjome kainų mažinimą ir tai darėme ne pavieniams produktams, o jų kategorijoms. Nuolat reaguojame į rinką ir tik turėdami galimybę, mažiname kainas. Mūsų tikslas visada buvo ir išlieka pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje, užtikrinti žemiausias reguliarias kainas. Vien nuo pavasario „Lidl“ iš viso jau sumažino daugiau nei 620 reguliarių kainų, užtikrindamas galimybę kasdien apsipirkti pigiau.

Visai neseniai dar labiau buvo sumažintos pieno produktų kainos – mažesnėmis kainomis pirkėjai ras paženklintus daugiau nei 40 pieno produktų, tarp kurių – net 17 skirtingų sūrių ir 16 varškės sūrelių – pastarieji atpigę dešimtadaliu, o apskritai kainos sumažintos net iki 25 proc. Beveik 90 proc. mūsų asortimento sudaro mūsų privačių prekių ženklų produktai, o tai mums leidžia pasiūlyti pirkėjams mažesnes kainas.

Savo privačių prekės ženklų kainoms mes turime daugiau įtakos, galime sėkmingiau derėtis su gamintojais, todėl operatyviai reaguojame į pingančias žaliavas ir taip diktuojame mažesnes reguliarias maisto produktų kainas rinkoje“, – pabrėžė L. Skersytė.

Ji pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais matomos ryškios kainų korekcijas žaliavos ir energetikos rinkose.

„Tai mums leidžia derėtis su partneriais ir siekti dar geresnių kainų. Apskritai ilgalaikis bendradarbiavimas mūsų tiekėjams leido daug lengviau planuoti savo gamybos pajėgumus, darbuotojų poreikį ir užsitikrinti išorinį finansavimą savo veiklai. Stabili tiekėjų veikla leido mažinti jų veiklos kaštus, o tuo pačiu turėjome galimybę mažesnę produktų kainą pasiūlyti savo klientams.

2022 metai buvo ypatingi itin dideliais neapibrėžtumais, kuriuos lėmė karas Ukrainoje, trūkinėjusios tiekimo grandinės ir energijos išteklių kainų augimas. Visos šios priežastys lėmė ir įvairių žaliavų kainų augimą. Tai buvo pagrindinės sudėtingų derybų priežastys. Šios kainos turėjo įtakos ir produktų kainoms lentynose. Tačiau dalį kainų augimo perėmėme ir patys, nes mūsų kainų politika išliko ta pati – turėti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje“, – šnekėjo L. Skersytė.

Pašnekovės teigimu, nuo vasario „Lidl Lietuva“ parduotuvėse kai kurie grietinės produktai atpigo iki 16 proc., mažėjo šviežios vištienos, pistacijų, šviežių kepinių, kavos kaina.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA