Nedarbo rodiklių augimą sąlygoja lėtėjanti darbo rinka ir mažėjanti darbo jėgos paklausa | Kas vyksta Kaune

Nedarbo rodiklių augimą sąlygoja lėtėjanti darbo rinka ir mažėjanti darbo jėgos paklausa

Asociatyvi / DELFI nuotr.

Sodros operatyviniais duomenimis, pirmąją 2023-ųjų dieną Lietuvoje fiksuota 1,44 mln. apdraustų asmenų, – vienu procentu mažiau, nei jų buvo 2022-ųjų gruodžio 1-ąją. Apdraustieji- tai fiziniai asmenys, kurie valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos tai daro draudėjai.

Labiausiai pastarąjį mėnesį apdraustų asmenų sumažėjo darbuose, kuriems būdingas sezoniškumas, – statybų, žemės ūkio, kasybos, karjerų eksploatavimo sektoriuose.

Sausio 1-ąją, kaip šią savaitę paskelbė Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvoje buvo registruota iš viso 156,1 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų, per gruodį jų padaugėjo 0,6 proc. iki 8,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Bet palyginus su lygiai prieš metus buvusiais duomenimis, tai registruotas nedarbas šiuo metu šalyje yra 1,3 proc. mažesnis.

Pažymėtina, jog per 2022-ųjų gruodį registruotas nedarbas didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse (o jų yra 60), išskyrus Neringos.

Naujausiais duomenimis, UT Kauno apskrities padaliniuose gruodį užsiregistravo 5345 darbo ieškantys asmenys, iš jų kiek daugiau nei pusė (2692) – Kauno miesto gyventojai. Per praėjusius metus įdarbinta 24 612 kauniečių, o 20 265 didžiausios Kauno apskrityje savivaldybės gyventojai 2023-uosius pradėjo, būdami Užimtumo tarnybos klientai. Nedarbo lygmuo tiek apskrityje, tiek Kauno mieste sausio 1-ąją viršijo šalies vidurkį ir siekė 9,5 proc.

Kauno rajone šis rodiklis šiek tiek mažesnis, – 9,3 proc. Praėjusių metų gale, UT duomenimis, sąrašuose buvo 6456 darbo ieškantys šio rajono gyventojai, o per visus 2022-uosius iš rajono įdarbinti 6403 buvę Užimtumo tarnybos klientai.

Kaip ir ankstesniais mėnesiais, didžiausiu Kauno apskrityje nedarbu iš kitų išsiskiria Jonavos rajonas. Sausio 1-ąją fiksuotas nedarbas šioje savivaldybėje siekė 11,3 proc. Truputį mažesnis nedarbo rodiklis – Raseiniuose (10,8 proc.). O mažiausia konkurencija tarp darbo ieškančiųjų jau ne vienerius metus išlieka Birštono savivaldybėje, kur nedarbo rodiklis siekia tik 6 proc. visų čia gyvenančių darbingo amžiaus žmonių. Gretimos (Prienų rajono) savivaldybės 7,1 proc. darbingų gyventojų šiuo metu dalyvauja darbo paieškose.

2023 metų sausio 1-ąją dieną UT tarnybos padalinių sąrašuose iš viso buvo įrašyta 40 241 darbo ieškančio Kauno apskrities gyventojo pavardė. Pernai, tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, įdarbinti 43 053 šios apskrities gyventojai.

Visoje Lietuvoje 2022-ųjų gruodį pavyko įdarbinti 21,9 tūkst. buvusių UT klientų. Tiesa, lapkritis sėkmingesnis buvo didesniam skaičiui gyventojų, tą mėnesį darbo ieškančiųjų įsidarbino 5,1 tūks. daugiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų turėję darbdaviai jas galintiems užimti darbo ieškantiems asmenims gruodį siūlė tokius atlyginimus (bruto): 1478 eur. – aukštos kvalifikacijos darbuotojams, 1216 eur. – vidutinės ir 979 eur. – žemos kvalifikacijos/nekvalifikuotų darbų grupėje.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA