Baltijos šalių sėkmės istorija atkūrus nepriklausomybę nulemta žmonių drąsos, ryžto ir begalinio idealizmo, o praeities iššūkius pavyko įveikti todėl, kad valstybę statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų, sakė premjerė Ingrida Šimonytė, kuriai kartu su Latvijos ir Estijos premjerais sekmadienį Berlyne įteiktas tarptautinis Friedricho Augusto von Hayeko fondo apdovanojimas.
Lietuvos Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, Latvijos Ministrui Pirmininkui Krišjaniui Kariniui ir Estijos Ministrei Pirmininkei Kajai Kallas apdovanojimas įteiktas už „Pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.
Savo padėkos kalboje Lietuvos Vyriausybės vadovė sakė priimanti jį kaip Baltijos šalių sėkmės istorijos atkūrus nepriklausomybę pripažinimą.
„Buvo tokių, kurie mūsų taikią – ir sėkmingą – kovą už nepriklausomybę vadino stebuklu prie Baltijos jūros. Galbūt tai ir buvo stebuklas. Tačiau šį stebuklą sukūrė žmonės – jų drąsa, ryžtas, begalinis idealizmas, atsidavimas ir pasirengimas paaukoti tai, ką turi brangiausio.
Vis dėlto mūsų sėkmės priežastis ta, kad po nepriklausomybės stebuklo sekė ne toks poetiškas, bet beveik ne mažiau svarbus ekonomikos ir valdymo stebuklas. Pirmąjį į priekį varė svajonė, o jį sukūrė visa tauta. Antrąjį nulėmė būtinybė, o pasiekti jį pavyko dėl mūsų atkurtos valstybės tėvų išminties ir naujai gimusio viešojo sektoriaus sunkaus darbo bei atsidavimo“, – kalbėjo premjerė.
Prieš tris dešimtmečius, atgavę nepriklausomybę, turėjome tvarkytis su centralizuotos planinės ekonomikos padariniais, priminė Vyriausybės vadovė, Lietuvos ekonomika buvo paremta žemės ūkiu ir keliomis didžiulėmis gamyklomis, kurios gamino prekes, kurių kokybė netenkino, ir tokiais kiekiais, kurių nereikėjo.
„Neturėjome veikiančių finansinių institucijų, valiutos, infliacija siekė iki 1000 proc., beveik jokių gamtinių išteklių. Maža to – Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą, kuria siekė užgniaužti mūsų nepriklausomybę. Pamoka, kurią išmokome tada ir kuri tebėra aktuali šiandien, – kad ir kokie dideli būtų ekonominiai sunkumai, niekas neužgniauš laisvų žmonių valios.
Sėkmingai įveikėme neeilinius ekonominius iššūkius, nes savo valstybę ir ekonomiką statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų. Ir visada įtariai žiūrėjome į ekonominę priklausomybę nuo autokratinių režimų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau kai kurios valstybės ir šiandien, užuot stiprinusios ekonomiką ir kūrusios gerovę, griebiasi karo. Dėl imperialistinių, kolonialistinių Vladimiro Putino Rusijos užmačių, Europa XXI amžiuje susidūrė su žiauriausiu ir beprasmiškiausiu karu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – ukrainiečiai šiandien priversti ginti savo teisę egzistuoti kaip tauta, kaip šalis, kuri nori pati priimti sprendimus.
„Tai akimirka, kai laisvos ir demokratinės tautos turi parodyti vienybę ir atkaklumą gindamos bendras vertybes ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tikiuosi, kad Baltijos valstybių sėkmės istorijos suteiks mums jėgų tęsti kovą už pasaulį, kuriame klesti asmeninės ir ekonominės laisvės. Kovojantys ukrainiečiai nerodo jokių nuovargio ženklų. Nerodysime ir mes“, – apdovanojimų ceremonijoje Berlyne sakė premjerė.
