Aplinkos ministro įsakymas sudomino net STT: miestiečių laukia labai nemalonus siurprizas – Kas vyksta Kaune

Aplinkos ministro įsakymas sudomino net STT: miestiečių laukia labai nemalonus siurprizas

delfi.lt / Tomas Janonis 2022/08/03 11:59
Simonas Gentvilas / DELFI nuotr.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymą, miestuose sumažinantį želdynų plotus, griežtai įvertino tiek visuomenininkai, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jie sako, kad dėl to miestuose mažėtų žaliųjų erdvių, o tai visiškai nedera su ministerijos deklaruojamu žaliuoju kursu ir kova su klimato kaita. Maža to, pokyčiai naudingi ne miestų gyventojams, bet siauroms interesų grupėms.

Mano, kad pakeitimai tenkina tik verslo interesus

S. Gentvilas savo įsakymu gegužės 27 d. pakeitė aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.

Vilniaus miesto tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas, urbanistas dr. Gintautas Tiškus dėl pakeitimų kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Jo nariams savo rašte architektas išdėstė tai, kas jam kelia didžiausią nerimą.

Anot jo, šios teisės aktų nuostatos yra palankios tik tam tikrų grupių verslo interesams tenkinti.

„Esame susirūpinę dėl Lietuvoje jau sisteminiais tapusių ir neigiamą poveikį darančių procesų, susijusių su teritorijų planavimu, statybų projektavimu, šių procesų valstybine priežiūra ir teisiniu reglamentavimu. (…) Toks reglamentavimas ar jo paliktos spragos interpretacijai bei galiojančių teisės aktų nesilaikymas mažina pasitikėjimą valdžios institucijomis (…) Naujas teisės aktų keitimo pavyzdys, kai akivaizdžiai bloginamos aplinkos kokybės ir gyvenimo sąlygos, yra aplinkos ministro įsakymu pakeisti atskirųjų želdynų minimalūs plotai (m2 ), tenkantys vienam gyventojui“, – rašte dėstė G. Tiškus.

Anot jo, iki 2022-05-27 ministro įsakymo galiojo reglamentas, patvirtintas 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kaip dėstė G. Tiškus, pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Šauliuose, Panevėžyje rekreacinės paskirties želdynų plotas m2 , tenkantis vienam gyventojui, buvo – 25.

Gintautas Tiškus / „Statyba ir architektūra“ žurnalo nuotr.

Anot jo, reikia atkreipti dėmesį, kad kalbama apie atskiruosius želdynus, kuriems pagal Želdynų įstatymą formuojamas atskiras sklypas. Į šią 25 m2 normą nėra įskaičiuojami želdiniai, esantys pastatų sklypuose (tokie želdynai vadinami priklausomaisiais, jų normavimą reglamentuoja Priklausomųjų želdynų normos).

„Buvęs reglamentavimas aiškus ir suprantamas, želdynų norma apskaičiuojama pagal miesto gyventojų skaičių, yra statistiniai duomenys. Reglamentavimas lengvai taikomas rengiant miestų bendruosius planus ir turi įtakos gyvenamųjų zonų išdėstymui, jų tankumo (UT), intensyvumo (UI) rodikliams, kas apsprendžia ir bendrą gyventojų tankumą konkrečioje miesto dalyje.

2022-05-27 įsakymu Nr. D1-151 aplinkos ministras pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas iš esmės, drastiškai sumažindamas rekreacinių želdynų normą nuo 25 m2 iki 12 m2“, – teigė architektas.

Architektas: neįmanoma užtikrinti kontrolės

Tokius pokyčius architektas įvertino labai griežtai: „Be to, kad rekreacinių želdynų normą nuo 25 m2 sumažinta iki 12 m2, šio rodiklio nėra kaip apskaičiuoti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą kvartalas yra gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt. Taigi, kvartalais gali būti įvardinta daugybė miesto struktūros elementų (konkretus dydis nežinomas), o statistika, kiek kvartaluose gyvena žmonių, nėra sudarinėjama – turime du nežinomuosius. Apskaičiuoti tokios normos miestui nėra galimybės.“

Aplinkos ministerija / DELFI nuotr.

Be to, G. Tiškus įvardijo ir daugiau ministro įsakyme numatytų pokyčių.

„Buvo pakeistas ir priklausomųjų želdynų reglamentavimas. Pavyzdžiui, žemės sklype, esančiame didelių miestų pagrindinio centro zonoje, taikoma 10 procentų plotų norma, kuri visa gali būti kompensuojama 9 punkte nurodytais būdais. Šiame žemės sklype negali būti mažinamas esantis priklausomųjų želdynų plotas, jeigu jis nedidesnis už Aprašo priede šio žemės sklypo naudojimo būdui nustatytą plotų normą.

Kaip toks reglamentavimas gali būti taikomas praktikoje? Pavyzdžiui, Vilniaus Bendrajame plane į pagrindinio centro zoną patenka dalis Šnipiškių rajono, dalis Žirmūnų rajono (buvusio „Žalgirio“ stadiono ir aplinkinės teritorijos), dalis Naujamiesčio rajono. Kokia logika vadovautasi, kad priklausomųjų želdynų norma šiose zonose turi būti 10 procentų, kuri visa gali būti kompensuojama. Tai reiškia, kad sklype, jei želdinių nėra, jų galima ir nenumatyti, deklaruojant, kad bus apželdinti fasadai ar želdiniai augs ant stogo. Kai priklausomieji želdynai numatomi sklype, jų normą lengvai galima patikrinti tikrinant projektą ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Kaip bus tikrinamas fasadų apželdinimas pastačius pastatą? Ar tai reikš, kad jei fasadai neapželdinti, statyba yra nelegali? Ir ar tokie „kompensavimo“ būdai yra logiški?

Reziumuojant, naujasis reglamentavimas, sumažinęs rekreacinių želdynų normą nuo 25 m2 iki 12 m2, atveria kelią keisti (arba įteisinti jau padarytus pakeitimus) esamas želdynų teritorijas į intensyvaus užstatymo teritorijas, kaip jau buvo padaryta, pvz., Vilniaus BP (patvirtintas 2021 m.). Taip pat, numačius priklausomųjų želdynų kompensavimo mechanizmą, statyti didesnius pastatus sklype jo neapželdinant.

Kreipiamės į jus tikėdamiesi, kad imsitės veiksmų išgyvendinant praktiką, kai yra keičiami teisės aktai, kuriant akivaizdžiai nepalankias visuomenei nuostatas, sudarančias sąlygas pažeisti viešąjį interesą ir naikinti bendrąjį gėrį ir aplinkos kokybę“, – rašoma G. Tiškaus rašte Seimo Aplinkos apsaugo komitetui.

G. Tiškus: tie, kas rengė įsakymą, geriausiu atveju nesusigaudo

Delfi susisiekė su architektu G. Tiškumi ir paklausė, kas, jo vertinimu, ydinga kalbant apie ministro S. Gentvilo pasirašytą įsakymą. Architektas sutiko pasidalinti savo įžvalgomis. Anot jo, ministro įsakymas kertasi su deklaruojama kova su klimato kaita. Architekto vertinimu, mieste labai svarbu turėti kuo daugiau želdynų.

„Esmė ta, kad pirminiame variante želdynų normatyvas buvo 25 m2 gyventojui nuo bendro gyventojų skaičiaus. Ir tai buvo labai lengvai apskaičiuojama. Statistikos departamentas turi kiekvieno miesto gyventojų skaičių. Taip pat savivaldybės pagal seniūnijas žino gyventojų skaičių. Todėl ta norma yra labai lengvai ir akivaizdžiai paskaičiuojama. Dabar be to, kad ta norma sumažinta nuo 25 m2 m iki 12 m2, tai jos net nėra kaip apskaičiuoti. Jie parašė, kad minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale. Kvartalui dėl gyventojų skaičiaus statistinių duomenų iš viso nėra. Neįmanoma paskaičiuoti. Su tuo, kad tai yra nepaskaičiuojamas rodiklis, sutinku ne tik aš, bet sutinka ir Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. Jis sako lygiai tą patį. Tai yra akivaizdu.

Seimas pernai birželį patvirtino nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Vienas iš tikslų ir uždavinių yra didinti želdynų skaičių miestuose. Vietoje to, kad padidintų, tai jie sumažino daugiau nei dvigubai plius nepaskaičiuojamu būdu“, – dėstė G. Tiškus.

Ir iš tiesų Feisbuke kilus diskusijai dėl aplinkos ministro įsakymo savo kritišką nuomonę išsakė ir Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas M. Pakalnis.

Anot jo, ministro įsakyme kai kurie aspektai yra nepamatuojami.

„Jas reikėtų koreguoti vien dėl to, kad nustato nepamatuojamus dalykus. Mes negalime jų taikyti, nes jose nustatomi privalomi tiesiog rodikliai. Pagal tai, kaip jie apibrėžti, nėra pamatuojami“, – teigė M. Pakalnis.

Simonas Gentvilas / DELFI nuotr.

Taip pat G. Tiškui nesuprantama, kodėl nutarta tradicinius želdynus pakeisti fasadų apželdinimu, kas, jo vertinimu, galėtų būti kaip papildoma priemonė kovojant su klimato kaita.

„Yra pataisymų ir dėl priklausomųjų želdynų. Tai yra tokie želdynai, kurie auga sklype. Pavyzdžiui, gyvenamojo namo, biuro, viešbučio sklype. Kalbant apie priklausomuosius želdynus pagrindinėje miesto dalyje, apart to, kad parašyta, jog taikomas 10 proc. normatyvas, staiga atsiranda, kad gali būti kompensuojama keliais būdais. Vienas iš jų – apželdinti fasadus ir želdiniai ant stogo. Čia yra nesuvokiamas dalykas. Reiškia, mes sklype iš viso želdynų galime ir neturėti.

Želdynas turi būti ant žemės. Tada jis duoda pavėsį, tada jis tinkamas rekreacijai, florai, faunai ir pan. Ką be estetinio vaizdo duoda apželdintas fasadas?

Be to, jokios kontrolės nėra. Pavyzdžiui, jūs suprojektuojate pastatą ir imate statybą leidžiantį dokumentą. Tada iš jūsų sklypo tvarkymo plano galima pamatyti, kiek procentaliai teritorijos skirta želdynams. Tai kaip dabar bus skaičiuojami vertikalūs fasado apželdinimai? Jūs į priekį avansu derinate, kad bus, o gal nebus? Tai jeigu jų nebus, tai ką – nelegali statyba? Aš tikrai nesu prieš fasadų apželdinimą. Tai galėtų būti kaip papildoma priemonė.

Kai matai tokį dalyką, tai supranti, kad tie žmonės, kurie rengė šitą įsakymą, geriausiu atveju nesusigaudo. Bet galima galvoti ir blogiau. Tai yra naudinga lobistams. Viskas daroma tam, kad sklype būtų galima pastatyti didesnį pastatą“, – kritikos negailėjo G. Tiškus.

Aplinkos ministerijai turi klausimų

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuriam vadovauja konservatorė Aistė Gedvilienė, jau sureagavo į G. Tiškaus kreipimąsi ir Aplinkos ministerijai nusiuntė klausimų, į kuriuos tikimasi atsakymų.

Komitetas, gavęs ministerijos atsakymus, ketina detaliau panagrinėti ministro įsakymu įtvirtinus pokyčius.

Aistė Gedvilienė / DELFI nuotr.

Delfi susipažino su komiteto pirmininkės A. Gedvilienės raštu Aplinkos ministerijai. Jame prašoma iki rugpjūčio 10 d. atsakyti komitetui į šiuos klausimus: „Kodėl rekreacinių želdynų norma nuo 25 m2 sumažinama iki 12 m2 ir kaip apskaičiuoti šį rodiklį?; ar naujasis reglamentavimas, sumažinęs rekreacinių želdynų normą nuo 25 m2 iki 12 m2, atveria kelią keisti (arba įteisinti jau padarytus pakeitimus) esamas želdynų teritorijas į intensyvaus užstatymo teritorijas?; kuo vadovautasi, kad priklausomųjų želdynų norma šiose zonose turi būti 10 proc., kuri visa gali būti kompensuojama? Ar tai reiškia, kad sklype, jei želdinių nėra, jų galima ir nenumatyti, deklaruojant, kad bus apželdinti fasadai ar želdiniai augs ant stogo?; kaip bus tikrinamas fasadų apželdinimas pastačius pastatą? Ar tai reikš, kad jei fasadai neapželdinti, statyba yra nelegali?; Ar numačius priklausomųjų želdynų kompensavimo mechanizmą, statyti didesnius pastatus sklype galima jo neapželdinant?“

STT įžvelgia korupcinių rizikų

Dėl ministro S. Gentvilo įsakymu priimtų pakeitimų pastabų turi ir STT. Ji dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo parengė antikorupcinio vertinimo išvadą. Joje – kritinės pastabos.

Vienoje iš STT įvardintų kritinių pastabų nurodoma, kad naujoji tvarka galbūt prieštarauja viešajam interesui. Ji skamba taip: „Pramoninės ir kitų komercinio pobūdžio teritorijų steigėjai galimai nepagrįstai atleidžiami nuo su želdynų įrengimu susijusių prievolių, o želdynų įkūrimo našta perkeliama kitiems asmenims. Galimai neužtikrinamos Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymu (toliau – Želdynų įstatymas) saugomos vertybės ir su tuo susiję viešieji interesai.“

STT dėl ministro pasirašyto įsakymo turėjo ir daugiau esminių pastatų.

„Neaišku, kodėl Normų netaikymo išimtys yra nustatomos Pramoninės paskirties teritorijoms, nors, manytume, būtent tokių teritorijų naudojimo būdas atskirais atvejais (pavyzdžiui, dėl keliamos taršos) gali būti vertinamas neigiamai Želdynų įstatymu (ir atitinkamai Plotų normų bei Aprašu) puoselėjamų vertybių užtikrinimo ir tikslų įgyvendinimo požiūriu (todėl atitinkamai užtikrinant Želdynų įstatymo ir Normų bei Aprašo tikslų (pavyzdžiui, gerinti aplinkos kokybę) įgyvendinimą su tokių teritorijų apželdinimu susijusios Normos turėtų būti įgyvendinamos be išimčių);

Aprašu nenustatomi kriterijai esamų viešųjų atskirųjų želdynų ir IIB grupės miškų plotams, šalia kurių esančioms (ne toliau kaip 50 m) arba su kuriomis besiribojančioms Pramoninės paskirties teritorijoms Normos gali būti nenustatomos.

Dėl minėtos priežasties Normos gali būti nenustatomos itin didelio ploto Pramoninės paskirties teritorijoms, jeigu jos bus ne toliau kaip 50 m arba ribosis su itin mažo ploto viešaisiais atskiraisiais želdynais arba IIB kategorijos miškais (šiuo atveju svarbu, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro medžiais apaugęs žemės plotas). Dėl minėtos priežasties manytume, kad minėtos Aprašo nuostatos nedera ir neužtikrina Aprašo 1 punkte nustatyto tikslo (o taip pat ir kitų tikslų) išlaikyti optimalų užstatytų žemės sklypų ir apželdintų plotų santykį įgyvendinimo“, – rašoma STT atliktame vertinime.

Specialiųjų tyrimų tarnyba / STT nuotr.

Pokyčiai gali būti naudingi NT vystytojams

Ten pat STT pažymi, kad nauji pakeitimai gali būti naudingi nekilnojamojo turto vystytojams, nes našta dėl apželdinimo perkeliama ant kitų asmenų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 6 punktas Normų nenustatymą sieja su kitų asmenų numatomomis įgyvendinti želdynų normų kompensavimo priemonėmis (t. y. įsipareigojimais ne vėliau kaip per dvejus metus nuo statybą leidžiančio dokumento žemės sklype išdavimo dienos įkurti viešąjį atskirąjį želdyną ar IIB grupės mišką), o tai reiškia, kad minėtomis Aprašo nuostatomis: iš Želdynų įstatymo kildinamų prievolių įgyvendinimo našta galimai perkeliama kitų asmenų atžvilgiu; sudaromos tiesioginės prielaidos užstatytų žemės sklypų ir apželdintų plotų santykio balanso pažeidimams“, – dėstoma STT ataskaitoje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokiomis Plotų normų nuostatomis ne tik neužtikrinamos Želdynų įstatymu saugomos vertybės bei su tuo susiję viešieji interesai, bet taip pat sudaromos sąlygos nesąžiningam elgesiui, pavyzdžiui, siekiant išvengti Želdynų įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos savivaldybių pareigos užtikrinti želdynų normų įgyvendinimą, atliekant įvertinimą, ar želdynų ir želdinių normos įvykdytos ir siekiant tai pagrįsti, remtis duomenimis apie už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų esančius želdynus ir miškus, kurie (atsižvelgiant į Želdynų įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo kontekstą) tiesiogiai nėra susiję su miestų, miestelių ir kurortų gyventojų teisėtų interesų (kylančių iš su Želdynų įstatymu reglamentuojamų visuomeninių santykių) užtikrinimu.

„Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, manytume, kad Plotų normų 4 ir 5 punktų nuostatos turėtų būti tikslinamos ta apimtimi, kad Plotų normų 4 punkte nustatytų normų rodiklių taikymas, įgyvendinimas ir vertinimas turėtų būti siejami su želdynais ir IIB grupės miškais (ar jų dalimis), nors ir nutolusiais nuo gyvenamojo kvartalo, tačiau esančiais miestų, miestelių ir kurortų teritorijų ribose“, – nurodo STT.

Mano, kad ministro įsakymas prieštarauja įstatymui

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, naujųjų Plotų normų nuostatų taikymas sudaro sąlygas vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus išvengiant prievolės įrengti su visuomenės poreikių tenkinimu susijusius naujus viešuosius atskiruosius želdynus, kadangi viešųjų atskirųjų želdynų minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų (taip pat esančių už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų ribų) sąskaita. Šiuo aspektu Plotų normų nuostatos vertintinos kaip galimai neužtikrinančios Želdynų įstatymu saugomų vertybių.

„Kadangi minėtos Plotų normų nuostatos sudaro galimybę sumažinti vienam gyventojui tenkančių viešųjų atskirųjų želdynų ploto normas, kyla abejonių, ar tai nesudarys prielaidų kai kuriuose atskiruose miestuose, miesteliuose ir kurortuose (pavyzdžiui, kurie ribojasi su miškais) sumažinti jau esamų želdynų plotus. Šiuo aspektu Plotų normų nuostatos vertintinos kaip galimai neužtikrinančios visuomenės interesų, susijusių su Želdynų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų poreikių tenkinimu“, – dėstoma STT parengtoje ataskaitoje.

Be to, STT konstatavo, kad ministro įsakymas galbūt nedera su Želdynų įstatymo nuostatomis.
„Šiuo atveju atkreipiame dėmesį į viešojoje erdvėje pateiktą suinteresuotos visuomenės nuomonę, kad Plotų normomis ir Aprašu nustatytas teisinis reglamentavimas sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotų normas. Svarbu gali būti ir tai, kad Aprašo 7 punktas nors ir draudžia mažinti esančių priklausomųjų želdynų plotus, tačiau toks draudimas siejamas su sąlyga „kad mažinimas draudžiamas, jeigu želdynas ne didesnis už Aprašo priede šio žemės sklypo naudojimo būdui nustatytą plotų normą“.

Santakos parko atidarymas
Parkas / R. Tenio nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad Plotų normomis ir Aprašu sudaromos sąlygos mažinti želdynų plotus iki minimaliai leistinų plotų normų, o tai galimai nedera su Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-199 2 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias jau įveistų želdynų ir želdinių plotai negali būti mažinami“, – rašoma STT parengtame vertinime.

Galiausiai reziumuojama, kad atlikus Normų ir Aprašo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktais nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:

„1) želdynų plotų normų užtikrinimas gali būti vertinamas atsižvelgiant į želdynų ir miškų, kurie nepatenka į miestų, miestelių ir kurortų teritorijas, duomenis;

2) nustatytos galimybės sumažinti vienam gyventojui tenkančių viešųjų atskirųjų želdynų ploto normas gali sudaryti prielaidas kai kuriuose atskiruose miestuose, miesteliuose ir kurortuose (pavyzdžiui, kurie ribojasi su miškais) sumažinti jau esamų želdynų plotus;

3) dalis nuostatų gali būti vertinamos kaip naudingos siauroms interesų grupėms, tačiau ydingos visuomenės poreikių (Želdynų įstatymo teisinio reglamentavimo kontekste) užtikrinimo požiūriu;

4) galimai neužtikrinamas Želdynų įstatymu nustatytas želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo tęstinumo principas bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-199 2 straipsnio 7 dalimi išreikšta Lietuvos Respublikos Seimo valia dėl įveistų esamų želdynų ir želdinių išsaugojimo ir nemažinimo.“

Aplinkos ministerija nemano, kad želdynų mažės

Su klausimais dėl daug diskusijų sukėlusio ministro įsakymo kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Jos paklausėme, kodėl ministras nutarė sumažinti želdynų normą. Taip pat klausėme, kas ministrui pasiūlė šitą idėją? Ar dėl to į ministrą arba ministeriją kreipėsi interesų grupės? Jei taip, tai kada ir kokios?

Vis dėlto Delfi atsakymus pateikusi ministro patarėja Aistė Žilinskienė neatsakė, ar dėl minėtų pakeitimų į ministrą ar ministeriją kreipėsi kokia nors interesų grupė.

„2021 m. kovo 23 d. buvo priimtas naujos redakcijos Želdynų įstatymas, kuriame keitėsi atskirųjų želdynų, esančių iki 1000 metrų atstumu nuo gyvenamojo kvartalo, apibrėžtis, t.y. norma vienam gyventojui padidinta iki 12 kvadratinių metrų (anksčiau buvo nustatyta siektina vietinių atskirųjų želdynų norma – 8-10 kvadratinių metrų vienam gyventojui). Pakeista normų skaičiavimo metodika, kuri yra paprastesnė, aiškesnė ir artimesnė PSO metodikai bei numato, kad vienam gyventojui 1 km atstumu turėtų tekti atitinkamas želdynų plotas, iki tol buvo skaičiuojama 3 km atstumu. Pagal seną tvarką 1 km spinduliu (vietinių želdinių) norma buvo 8-10 kv. m. dabar ji didėja iki 12 kv. m. Dėl to įsigaliojus naujoms Želdynų įstatymo nuostatoms, turėjo būti pakeistas ir poįstatyminis įgyvendinamasis teisės aktas, t. y. Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašas“, – nurodė A. Žilinskienė.

Aistė Žilinskienė / DELFI nuotr.

Ministerija deklaruoja skatinanti žaliąjį kursą ir taip pat teigia kovojanti su klimato kaita, taigi, kaip ryšium su tuo, dera želdynų normos mažinimas? Ar ministro vertinimu, jo priimti pakeitimai atliepia žaliojo kurso idėjas ir padeda kovoti su klimato kaita? Tokius klausimus pateikėme ministerijai.

Vis dėlto A. Žilinskienės teigimu, ministrui pasirašius įsakymą želdynų mieste turėtų netgi daugėti.

„Kabant apie želdynų normas ir jų pokyčius, yra skirtis tarp atskirųjų želdynų (kuriems turi būti suformuojamas atskiras sklypas) ir priklausomųjų želdynų (augančius statinių sklypuose). Šiuo teisės akto pakeitimu padidinta priklausomųjų želdynų, esančių gamtiniame karkase prie gyvenamųjų, visuomeninių pastatų, rekreacinėse ir bendrojo naudojimo teritorijose, plotų norma, taip pat naujai nustatyta priklausomųjų želdynų norma didelių miestų centro zonoje ir senamiesčiuose, t.y. ten, kur dažniausiai mažai galimybių suformuoti atskirus sklypus atskiriesiems želdynams. Kaip minėta, taip pat padidinta atskirųjų želdynų plotų norma, tenkanti vienam gyventojui iki 1000 metrų atstumu nuo gyvenamojo kvartalo.

Vertinant realų želdynų normų įvykdymą Želdynų įstatyme nustatyti ir įpareigojimai savivaldybėms tikrinti ir viešai skelbti duomenis apie želdynų normų įvykdymą. Tai leis operatyviau vertinti želdynų pokyčius klimato kaitos kontekste“, – teigė A. Žilinskienė.

Taip pat teiravomės, ar nauji pakeitimai suponuoja, kad jei sklype nėra želdinių, jų galima ir nenumatyti, deklaruojant, kad bus apželdinti fasadai ar želdiniai augs ant stogo?

A. Žilinskienė pateikė štai tokį atsakymą: „Vertikalieji želdiniai negali visai pakeisti ant žemės augančių želdinių. Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos apraše nustatyti atvejai, kada gali būti kompensuojama dalis visos priklausomųjų želdynų plotų normos, t.y. tik iki 5 proc. nuo nustatytų 10-30 procentinių punktų.“

Be to, ministerijos klausėme, kaip bus tikrinama (kas konkrečiai tikrins) fasadų apželdinimą pastačius pastatą? Ar tai reikš, kad jei fasadai neapželdinti, statyba yra neteisėta? A. Žilinskienė teigė, kad kontrolės funkciją turi vykdyti savivaldybės.

„Vertikaliuoju apželdinimu kompensuojama tik dalis priklausomųjų želdynų normos. Želdynų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos privalo ne rečiau kaip kartą per 5 metus patikrinti, ar savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose priklausomųjų želdynų normos įvykdytos, ir iki kitų po patikrinimo metų pirmojo ketvirčio pabaigos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie priklausomųjų želdynų normos įvykdymą savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose. Jeigu priklausomųjų želdynų normos savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose neįvykdytos, pateikti informaciją apie numatytą problemos sprendimą ir terminą jam įgyvendinti“, – nurodė ministro patarėja.

Taip pat paklausėme, ar šie pokyčiai buvo derinti su interesų grupėmis, visuomeninėmis organizacijomis? Jei taip, tai su kuo? Ar buvo gauta pastabų? Jei taip, kokių? Tokius klausimus pateikėme ministerijai.

A. Žilinskienė pateikė sąrašą institucijų, su kuo buvo derinta, tačiau kokių pastabų buvo gauta, ji neįvadino.

„Teisės akto pakeitimo projektas buvo du kartus teiktas derinti institucijoms ir susipažinti visuomenei. Pastabas teikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija, vienas fizinis asmuo“, – nurodė A. Žilinskienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA