Specialistai pataria kam ir kada skiepytis COVID-19 ketvirtąja doze – Kas vyksta Kaune

Specialistai pataria kam ir kada skiepytis COVID-19 ketvirtąja doze

delfi.lt 2022/06/11 12:59
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Dvejojantiems, ar toliau skiepytis nuo COVID-19, specialistai aiškina, kad tai daryti verta, ypatingai artėjant šaltajam metų laikui bei ypač rizikos grupėms.

Šiuo metu nuo COVID-19 ketvirtąja doze jau skiepijami asmenys, priklausantys didžiausioms rizikos grupėms.

Virusas tikrai niekur iš Lietuvos neiškeliavo. Jo buvimas mūsų visuomenėje turi didžiausią riziką susargdinti tokius asmenis, kurie priklauso labai sudėtingoms rizikos grupėms.

Būtent tie asmenys, kurie turi lėtines imuninės sistemos ligos, kurių imuninė sistema prastai funkcionuoja, arba turi onkologines ligas, dabartiniu metu jiems rekomenduojama pasiskiepyti ketvirtąja doze. Jeigu jie neturi sustiprinamosios trečios dozės, tada trečiąja doze“, – „Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Pasak gydytojos epidemiologės, šiuo metu didžiausias sergamumas COVID-19 yra Neringos, Palangos savivaldybėse, kur, skaičiuojant 100 tūkst. gyv., dar serga virš 100 asmenų, nors bendras Lietuvos sergančiųjų rodiklis siekia tik 53.

Dabartiniu metu kiekvieną dieną pasiskiepija 200-300 asmenų.

Skiepysis rudenį

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas kalbėjo, kad su SARS-CoV-2 virusu viskas vyksta, kaip ir prognozuojama, kad palaipsniui šita infekcija turėtų tapti endemine.

„Kad ji bus sezoninė, tas buvo iš karto aišku. Ir paprasčiausiai turime išmokti gyventi su šituo virusu, o virusas turi prisitaikyti prie žmonių. Gali atsitikti visokių netikėtumų. Juk tas pats delta variantas buvo piktesnis, sukeldavo sunkesnę ligos eigą. Bet jį išstūmė omikronas, kuris pasižymėjo greitesniu plitimu, bet ne tokia sunkia klinikine eiga“, – aiškino S. Čaplinskas.

Pasak specialisto, apskritai SARS-Cov-2 yra idealus virusas. Jis daro tai, ką virusai moka geriausiai. Tai yra, prisitaiko prie besikeičiančio imuninio kraštovaizdžio.

„Ir kas atsitiko su omikrono subatmainomis? Atsitiko tai, kad paprasčiausiai sugeba naujos omikrono atmainos apeiti jau susiformavusį imunitetą, (…) bet kol kas neįgijo dar tokių savybių, kad būtų pavadintos nauja graikų abėcėlės raide“, – teigė S. Čaplinskas.

Kalbėdamas apie skiepus, profesorius pateikė savo pavyzdį.

„Aš pats pasiskiepijau trimis dozėmis ir po trijų dozių persirgau lengvai. Aš neabejotinai dar pasiskiepysiu sustiprinančia doze, bet ne šiandien, ne vasaros pradžioje, o atėjus rudeniui, galbūt rugsėjo gale“, – sakė S. Čaplinskas.

COVID-19 neišnyko kaip problema

Vilniaus universiteto mokslininkas, virusologas Gytis Dudas nebuvo linkęs taip lengvai sutikti su mintimis, kad SARS-CoV-2 po truputį silpsta. Pasak jo, nebūtinai taip yra.

„Viskas, ką mes matėme: ligoninių užimtumo mažėjimą, šiek tiek lengvesnę ligos eigą, – čia labiau suveikė žmonių įgytas imunitetas, ir juo labiau, kuomet tai yra persirgusi visa populiacija. Idealiausiu atveju, tarkime omikronu, ji yra persirgusi po pasiskiepijimo, kadangi tai buvo palyginus lengviausias būdas persirgti, nesukeliant nepatogumų sveikatos apsaugos sistemai“, – sakė G. Dudas.

Pasak jo, pasakyti, kad SARS-CoV-2 išnyko kaip ženkli našta sveikatos apsaugos sistemai, tikrai negalima.

„Reikėtų prisiminti, kad net didesnių gripo sezonų metu per visą sezoną Lietuvoje įprastai nemiršta daugiau trisdešimties žmonių. Jeigu mes kiekvieną dieną prarandame po vieną ar du asmenis, tai realiai mes patiriame tokio pat lygio naštą kaip ištiso gripo sezono metu. Tai nesukelia kritinių problemų, bet tai nėra ir pats priimtiniausias variantas“, – dėstė G. Dudas.

Gali būti, kad yra ir naujų viruso rezervuarų, kurie vėliau virs problema

Pasak jo, prie to galima pridėti ir faktą, kad SARS-CoV-2 yra palyginus neišrankus virusas šeimininkų prasme.

„Mes matėme, kad virusas sėkmingai gali peršokti į audines, ir iš jų – atgal į žmones. Šalys, kurios vykdo srutų sekoskaitą, dažnai pastebi vadinamas kriptines SARS-CoV-2 linijas. Tai yra genotipai, kurie yra matomi srutose, tačiau nėra matomi žmonėse.

Tai sufleruoja, kad gali būti kažkokie rezervuarai, kurie gali palaikyti tolimesnį SARS-CoV-2 perdavimą. Ir tai reiškia, kad dešimties-dvidešimties metų bėgyje galime stebėti šuolius iš tų rezervuarų atgal į žmones“, – sakė G. Dudas.

Pasak virusologo, greičiausiai tas būtų su ribotomis pasekmėmis.

„Bet priminsiu, kad turėti net vieną ar dvi mirtis per dieną nuo SARS-CoV-2 yra nepriimtina. Tam jau reikėtų labiau visuomenės negu valstybės įsitraukimo“, – teigė G. Dudas.

Azijos patirtis

Pasak virusologo, Azijos patirtis, kovojant su kovidu, labai priklauso nuo to, apie kurią šalį konkrečiai kalbame.

„Jeigu kalbėtume apie Kiniją, pačios pandemijos pradžioje jie sugebėjo išnaikinti virusą savo sienų ribose, tačiau nepakankamai greitai, kadangi virusas ištrūko iš pradžių į Europą, paskui į JAV ir ten užtęsė likusią pandemiją.

Tačiau atsiradus deltai, kuri buvo užkrečiamesnė, Kinijoje kilo problemų su valdymu, ir, atsiradus omikron, atrodo, kad visa kontrolės sistema sužlugo. Tačiau mes girdime, kad Kinija su tomis drakoniškomis priemonėmis, kurios tęsiasi labai ilgai, sugebėjo pagaliau suvaldyti naujausią omikron bangą“, – sakė G. Dudas.

Pasak jo, Azijos patirtis daugiausiai atspindi jų visuomenių imunizacijos situaciją.

„Daugumoje Azijos šalių buvo sėkmingai kovota su SARS-CoV-2. Kai kur gal nebuvo pakankamai geros prieigos prie skiepų. Arba, Kinijos atveju, tie skiepai, kurie buvo naudojami, nebuvo labai efektyvūs, be to, pridėjus patį faktą, kad visuomenės buvo skiepytos pakankamai anksti pandemijoje, sąlygojo, kad jų populiacijos yra itin imlios šiuo metu. Todėl daug kur tenka toliau taikyti kažkokias ribotas priemones“, – teigė G. Dudas.

Vis dėlto, virusologo vertinimu, nepaisant to, jog iš šalies gali pasirodyti, kad mes išlošėme, kadangi galime laisvai gyventi, tiesa yra tokia, kad Azijoje didžioji dalis šalių proporcingai jų populiacijoms niekuomet nebepatirs tokio pat mirtingumo, kokį patyrėme Lietuvoje arba Europoje.

„Mūsų laisvas gyvenimas realiai buvo išloštas tų žmonių, kurie didžiąja dalimi sirgo ir iki skiepų, ir labai gaila, kad labai daug kas pasirinko persirgti ir po to, kai skiepai buvo prieinami. Ir mūsų dabartinė situacija yra nulemta daugiausiai persirgusiųjų, kurie sugebėjo išgyventi“, – konstatavo G. Dudas.

Virusologo žinia dvejojantiems dėl skiepų

Dvejojantiems, ar toliau skiepytis nuo COVID-19, virusologas rekomendavo pagalvoti, kada jie skaičiavo savo skiepo nuo gripo dozes.

Gripas, nors yra visiškai skirtingas virusas nuo SARS-CoV-2, skiepų atžvilgiu tai yra panašūs virusai tuo, kad abu virusai ganėtinai sėkmingai gali apeiti susidariusį visuomenės imunitetą. Dėl to reikia atnaujinti skiepus . Turint omenyje, kad tie skiepai ne visuomet bus efektyvūs, į skiepus reikėtų žiūrėti labiau kaip į gyvybes saugančią priemonę.

Lygiai taip pat, kaip mes tą darome su gripo vakcinomis, tą reikėtų daryti ir su SARS-CoV-2 vakcinomis. Jeigu turite galimybę pasiskiepyti, ypač, jeigu artėja šaltasis metų laikas, žinoma, tai yra visiškai rekomenduotina. Ir tas yra dar labiau rekomenduotina rizikos grupėms“, – sakė G. Dudas.

Daugiau galite skaityti čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA