Kauno savivaldybė dar 2019 metų lapkričio pabaigoje pranešė apie diegiamą vaizdo kamerų tinklą Kauno gatvėse ir žadėjo, jog sistema pradės veikti 2020 metų pradžioje. Deja, daugiau nei 200 kamerų tinklas buvo sumontuotas, bet veikti nepradėjo, nes priekaištus išreiškė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Po dvejų metų derinimo sistema pradėjo veikti ir dabar Kauno gatves stebi keli šimtai vaizdo kamerų.
Nesklandumai dėl saugumo
„Delfi“ išsiaiškino, kad visuotinio sekimo sistema buvo neįjungiama, nes tam prieštaravo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Ir ne tik prieštaravo, bet ir remdamasi Europos Sąjungos dokumentu – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) kvestionavo kauniečių ketinimus sekti visus iš eilės vairuotojus.
„VDAI, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad siekiamas vaizdo stebėjimas neatitiktų BDAR nustatytų reikalavimų ir informavo duomenų valdytojus, kad pirma, turi būti užtikrinta, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas tose vietose, kur vyrauja aukšta rizika, kad gali būti sukeltas pavojus fizinių asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, kitoms jų teisėms bei laisvėms, taip pat pavojus juridinių asmenų turtiniams interesams (sumažėjus rizikos lygiui, vaizdo stebėjimas turi būti nutrauktas)“, – portalui „Delfi“ komentavo VDAI atstovai.
Taip pat akcentuota, jog pats sumanymas kameromis fiksuoti visų pravažiuojančių automobilių numerius negali būti įgyvendintas. Kaip tuomet teigė VDAI, turi būti užtikrinama, kad pravažiuojančių transporto priemonių valstybiniai numeriai būtų saugomi tik adekvatų laikotarpį ir tik tų, kuriomis, pavyzdžiui, buvo padaryti KET pažeidimai, kurios yra paieškomos ir pan.
Daugiau šia tema
Pradėjo veikti prieš mėnesį
Daugiau nei 200 vaizdo stebėjimų kamerų buvo įrengtos prie pagrindinių įvažiavimų į miestą, ties tiltais ir prietilčiais, šviesoforais reguliuojamose didžiosiose sankryžose, pritvirtintos prie troleibusų kontaktinio tinklo atramų, taip pat parkuose, požeminėse perėjose. Kai kuriose vietose ant stulpų bei atramų nugulė net po keliolika vaizdo stebėjimo įrenginių.
Kaip komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė, Kauno savivaldybės įsigyta vaizdo stebėjimo kamerų sistema mieste pradėjo veikti jau kovo mėnesio pabaigoje.
„Vaizdo stebėjimo kamerų sistema sumontuota jau kurį laiką, miestiečiai puikiai žino jų vietas. Per visą laikotarpį, kol buvo derinami įvairūs dokumentai su atskiromis institucijomis, tiek mes, tiek ir savivaldos atstovai sulaukėme daug klausimų, į kuriuos atsakėme, todėl buvo priimtas sprendimas atskiro pranešimo nedaryti“, – teigė ji.
Fiksuos ne tik vaizdą
Kaip pamini O. Vaitkevičienė, daugiau nei 200 vaizdo stebėjimo kamerų fiksuos ne tik vaizdą – 11 kamerų įvairiose miesto vietose fiksuos ir garso įrašus, tai yra sprogimai, šūviai ir panašūs garsai.
„Kita dalis kamerų fiksuoja valstybinius numerius, transporto priemonių registracijos valstybių kodus, transporto priemonių fiksavimo duomenis (datą, laiką, vietą, judėjimo kryptį). Taip pat fiksuojami ir kai kurie KET pažeidimai (važiavimas be civilinės atsakomybės draudimo, važiavimas be techninės apžiūros)“, – informavo O. Vaitkevičienė.
Kaip nurodė komunikacijos poskyrio vedėja, visi vaizdo stebėjimo įrenginiais užfiksuoti vaizdo duomenys ir transporto priemonių duomenys saugomi sistemos duomenų bazėje ne ilgiau kaip 30 parų, pasibaigus šiam terminui, automatinėmis priemonėmis pašalinami. Duomenys apie užfiksuotus transporto priemonių valstybinius registracijos numerius, kurie įvertinti kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimai, saugomi 24 mėnesius.
Pirkimų konkursą laimėjo bendrovė „Telia Lietuva“ ir Kauno mieste sumontavo 234 kamerų tinklą, kainavusį 846,5 tūkst. eurų, į šią sumą įskaičiuotas vaizdo priemonių įsigijimas, montavimas, išlaikymas ir nuolatinė priežiūra.
