Kameromis miestą apjuosęs ir visus stebėti žadėjęs Kaunas susidūrė su nematytais trukdžiais – Kas vyksta Kaune

Kameromis miestą apjuosęs ir visus stebėti žadėjęs Kaunas susidūrė su nematytais trukdžiais sistema įdiegta prieš metus, bet iki šiol neveikia

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/06/14 12:00
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Specialiomis sekimo kameromis apjuostas miestas, stebimos ne tik pagrindinės transporto arterijos, pagrindinės sankryžos, bet į miestą, ar iš jo vedantys vietinės reikšmės keliai. Automatiškai fiksuojami ir kelis metus saugomi visų pravažiuojančių automobilių numeriai, kad prireikus būtų galima patikrinti bet kurio teisėsaugą sudominusio vairuotojo maršrutus. Tai, kas anksčiau atrodė sunkiai įgyvendinama, tarsi distopinė vizija iš tolimosios Kinijos, jau sukurta ir įdiegta Kaune. Tačiau sekimo kamerų tinklas iki šiol neveikia, globalaus informacijos rinkimo idėjai pasipriešino Valstybinei duomenų apsaugos inspekcija.

Kauną juosia sekimo kamerų tinklas

Kaunas pagrįstai pretenduoja tapti visuotinio automobilių sekimo sostine. Čia sumontuotų 234 kamerų tinklas ir iš jo gaunamus duomenis apdorojanti sistema gali fiksuoti visų pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius, o informacija, kurią sudaro važiavimo kryptis, fiksavimo vieta ir laikas – saugoma kelis metus. Vėliau šiuos duomenis galima analizuoti, pavyzdžiui stebėti dominančio automobilio maršrutą, tai daryti ne tik realiu laiku, bet ir matyti kur jis vyko prieš metus ar dar seniau. Galima tik įsivaizduoti, kaip toks įrankis palengvintų teisėsaugos institucijų darbą.

Kaune įdiegta sekimo sistema leidžia teisėsaugai operatyviai gauti informaciją apie vaizdo kamerų pastebėtą ieškomą automobilį. Bent vienai kamerai užfiksavus kažką iš pateikto valstybinių numerių sąrašo, iš karto siunčiamas pranešimas el. paštu bei trumpąja SMS žinute. Taip pat egzistuoja galimybė sukauptus meta duomenis filtruoti pagal įvairiausius kriterijus.

Nors šios įspūdingos sekimo sistemos techninės galimybės kelia dvejopų minčių dėl galimų privatumo pažeidimų, Kauno policijos atstovai teigia, kad ji bus naudojama išskirtinai visuomenės saugumui užtikrinti, tiriant bei užkardant nusikaltimus.

Būtent policijos iniciatyva sekimo sistemą nusprendė įdiegti Kauno miesto savivaldybė. Pirkimų konkursą laimėjo bendrovė „Telia Lietuva“, už 846,5 tūkst. eurų 31 vietoje buvo sumontuotos 234 sekimo kameros.

Automobilių sekimo kameros Kaune / DELFI nuotr.

Sekimo sistemos galimybių stengtasi neviešinti

Apie kuriamą sistemą Kauno savivaldybė pirmą kartą paskelbė dar 2019 metų lapkričio pabaigoje ir žadėjo, kad ji pradės veikti 2020 metų pradžioje. Tačiau apie technines galimybes, leisiančias fiksuoti absoliučiai visų automobilių valstybinius numerius tąkart nekalbėta.

„Sulaukę policijos siūlymo diegti didelę miesto dalį aprėpiančią vaizdo stebėjimo sistemą ir išgirdę prašymą padėti šią idėją įgyvendinti, ilgai nesvarstėme. Miestas privalo rūpintis savo žmonių saugumu“, – pranešime cituotas Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Akcentuota, kad šis projektas – savivaldybės pagalba policijai, padės tiriant nusikaltimus ir reaguojant į incidentus, bet apie techninės sekimo sistemos galimybes atpažinti automobilių numerius užsiminta nebuvo. Nurodyta tik tai, kad „vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga bus saugoma, tad įvykus nelaimei, avarijai ar nusikaltimui ir siekiant išaiškinti įvykį, turima vaizdo medžiaga padės operatyviai tai atlikti“.

Esminių sekimo sistemos galimybių neatskleidė ir policijos atstovai. Akcentuota, kad tai nėra viešo pobūdžio informacija.

Tačiau portalui „Delfi“ apie įsigytos ir jau mieste sumontuotos sekimo sistemos galimybes pavyko sužinoti remiantis viešai prieinamais šaltiniais.

Sekimo kameros seniai sumontuotos, bet iki šiol neveikia

Nors sekimo kamerų tinklas Kaune baigtas diegti daugiau nei prieš metus, tačiau pati sistema iki šiol neveikia. Kodėl taip nutiko?

Dar praėjusią vasarą teiraujantis policijos atstovų, kada rimtu teisėsaugos įrankiu tapsianti sistema pradės veikti sulaukta atsakymo, jog belieka sutvarkyti „neesminius teisinius formalumus“. Savivaldybės atstovai tikino iš savo pusės padarę viską, belieka sulaukti, kol derinimus baigs policija.

Tačiau derinimo procesas trunka iki šiol. 846,5 tūkst. eurų kainavęs 234 sekimo kamerų tinklas dar nefunkcionuoja, o bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas portalui „Delfi“ sakė, jog atlikti visi darbai, kurie buvo numatyti pirkimo sutartyje.

Tad panašu, jog problemos yra kur kas gilesnės bei rimtesnės ir tai nėra tik techninės kliūtys, kurias galima nesunkiai išspręsti. Ėmus domėtis šia istorija tapo aišku, kad atlikus privalomą poveikio duomenų apsaugai vertinimą paaiškėjo, jog policijos ir savivaldybės planuose naudoti globalaus sekimo tinklą esama esminių spragų.

Automobilių sekimo kameros Kaune / DELFI nuotr.

Saugoti duomenis galima, bet tik adekvatų laikotarpį

„Delfi“ išsiaiškino, kad visuotinio sekimo sistema neįjungiama, nes tam prieštarauja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Ir ne tik prieštarauja, bet ir remdamasi Europos Sąjungos dokumentu – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) kvestionuoja kauniečių ketinimus sekti visus iš eilės vairuotojus.

„VDAI, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad siekiamas vaizdo stebėjimas neatitiktų BDAR nustatytų reikalavimų ir informavo duomenų valdytojus, kad pirma, turi būti užtikrinta, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas tose vietose, kur vyrauja aukšta rizika, kad gali būti sukeltas pavojus fizinių asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, kitoms jų teisėms bei laisvėms, taip pat pavojus juridinių asmenų turtiniams interesams (sumažėjus rizikos lygiui, vaizdo stebėjimas turi būti nutrauktas)“, – portalui „Delfi“ komentavo VDAI atstovai.

Taip pat akcentuota, jog pats sumanymas kameromis fiksuoti visų pravažiuojančių automobilių numerius negali būti įgyvendintas.

„Turi būti užtikrinama, kad pravažiuojančių transporto priemonių valstybiniai numeriai būtų saugomi tik adekvatų laikotarpį ir tik tų, kuriomis, pavyzdžiui, buvo padaryti KET pažeidimai, kurios yra paieškomos ir pan.“, – komentavo VDAI.

Duomenų inspekcijos verdiktas: trūkumai – esminiai, sistema veikti negali

Kitaip tariant, visų pravažiuojančių automobilių numerių fiksavimas ir informacijos saugojimas kelis metus nėra galimas bei prilyginamas pertekliniam duomenų kaupimui.

VDAI taip pat pastebi, kad „siekiant vykdyti vaizdo stebėjimą aptariamu atveju turėtų būti inicijuotas naujos valstybės informacinės sistemos steigimas arba esamos valstybės informacinės sistemos modernizavimas“. Šią išvadą institucija priėmė remdamasi valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu.

„Nustatyti trūkumai yra esminiai ir siekiamas asmens duomenų tvarkymas negali būti vykdomas, kol išankstinės konsultacijos nustatyti trūkumai nebus pašalinti“, – portalui „Delfi“ nurodė VDAI atstovai.

Pasiteiravus, kada Kaune sumontuota, beveik 850 tūkst. eurų kainavusi sekimo sistema galės veikti, konkretaus atsakymo nesulaukta.

„Paminėta, kad š. m. balandžio mėn. pabaigoje duomenų valdytojai pateikė VDAI derinti valstybės informacinės sistemos nuostatus, tačiau jų vertinimas dar nėra atliktas, todėl negalime atsakyti, ar išankstinės konsultacijos metu nustatyti trūkumai yra pašalinti“, – nurodė VDAI.

Automobilių sekimo kameros Kaune / DELFI nuotr.

Policijos atstovai teigia šalinantys trūkumus

Kokios ieškoma išeities iš susidariusios situacijos pasiteiravus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareigūnai tikino, kad šiuo metu peržiūrimi ir koreguojami sistemos veikimo ypatumai.

„Trūkumai, kurie buvo nustatyti ir šiuo metu yra šalinami, susiję su duomenų saugumo užtikrinimu, su terminų nustatymu ir jų pagrįstumu bei papildomų tvarkų bei sutarčių parengimu“, – teigiama policijos atsakyme.

Taip pat užsimenama, kad šią sistemą naudoti galima, ją įteisinus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatyta tvarka bei parengiant ir suderinant Valstybės informacinės sistemos nuostatus ir saugos politiką įgyvendinančius dokumentus.

Panašu, kad esam tam tikrų aspektų, kai VDAI ir policijos atstovų pozicijos nesutampa. Vienas jų, VDAI išvada, jog stebėjimas negali būti globalus, viską apimantis, o koncentruotas tik tose vietose, kur vyrauja aukšta nusikalstamumo rizika.

„Gvildenant idėją ir kuriant sistemą buvo pasirenkamos vaizdo stebėjimo vietos, kuriose vyrauja aukšta rizika, gali kilti potenciali grėsmė. Mūsų tikslas – ne tik greitesnis nusikalstamų veikų ištyrimas, bet ir sunkių nusikaltimų prevencija“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.

Kauno pareigūnai laikosi nuomonės, kad ilgesnis duomenų apie užfiksuotus automobilių numerius saugojimas prisidėtų prie saugumo didinimo, leistų greičiau ištirti nusikaltimus. Tuo tarpu VDAI nurodė, jog saugoti galima tik KET pažeidimus padariusių automobilių valstybinius numerius.

„Automobilių valstybinių numerių ilgesnis saugojimas, ir nebūtinai tik tų, su kuriais, pavyzdžiui, buvo padaryti KET pažeidimai, ar kurie yra paieškomi, užtikrintų sunkių, labai sunkių ir ypač organizuotų nusikalstamų veikų detalų atskirų epizodų ištyrimą. Ir, žinoma, visa to prevenciją“, – komentavo O. Vaitkevičienė.

Sekimo sistema registruos automobilius, bet nefiksuos KET pažeidimų

Jeigu diegiant sekimo sistemą buvo teigiama, kad prie pagrindinių Kauno sankryžų sumontuotos kameros fiksuos ir KET pažeidimus, sistemai pradėjus veikti šios funkcijos nebebus. Panašu, kad policijos atstovai šiam žingsniui ryžosi ieškodami kompromisinių sprendimų ruošdami dokumentus sistemos įteisinimui pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus.

„Jau atsisakyta fiksuoti ir saugoti duomenis apie KET pažeidimus, tokius kaip ištisinės linijos kirtimas, judėjimo krypties keitimas iš netinkamos eismo juostos, įvažiavimas į sankryžą degant raudonos šviesos šviesoforo signalui“, – nurodė policijos atstovai.

Automobilių sekimo kameros Kaune / DELFI nuotr.

Atsisakymas kameromis automatiškai fiksuoti tuos automobilius, kurių vairuotojai sankryžose nesilaiko KET reikalavimų, tik vienas žingsnių, kuriuos žengė pareigūnai. Panašu, kad nedrausmingų vairuotojų, o tiksliau – jų naudojamų automobilių fiksavimas dabar jau traktuojamas kaip perteklinė sekimo sistemos funkcija.

„Kol sistemos nuostatai nėra patvirtinti, apie konkrečias funkcijas kalbėti anksti. Tikrai sistema turės nemažai funkcionalumų, bet visų svarbiausia – ji padės užtikrinti operatyvų nusikalstamų veikų ištyrimą ir jų prevenciją. Toks tikslas ir buvo ją kuriant“, – nurodė Kauno apskrities policijos atstovė O. Vaitkevičienė.

Sumažins duomenų saugojimo laiką, nustatys griežtus reikalavimus

Norėdama kuo greičiau pradėti naudotis visą miestą apjuosusiu sekimo kamerų tinklu, kad jis atitiktų griežtus BDAR reikalavimus, policijos atstovai ketina griežtinti sukauptų duomenų apsaugą ir jų naudojimą.

„Ketiname sumažinti maksimalų transporto priemonių valstybinių numerių saugojimo terminą, taip pat žadame nuostatais ir vidiniais teisės aktais įtvirtinti griežtus duomenų naudojimo ribojimus, nustatant, kad duomenys apie transporto priemonių valstybinis registracijos numerius gali būti naudojami tik tiriant nusikalstamas veikas, sukėlusias atgarsį, tiriant sunkius, labai sunkius ir apysunkius nusikaltimus, organizuotus nusikaltimus.

Vykdant įtariamų, kaltinamų, nuteistų asmenų paiešką; gavus informaciją apie galimą teroro aktą ir (ar) grėsmę nacionaliniam saugumui; vykdant įtariamų, kaltinamų, nuteistų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų ar transporto priemonių paiešką.

Sistema pradės funkcionuoti tuomet, kai bus suderinti ir patvirtinti saugos dokumentai, su VDAI suderinta saugomų duomenų apimtis ir terminai. Sistemos nuostatų projektas jau yra derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir VDAI. Patvirtinus juos, toliau bus rengiami visi kiti reikalingi dokumentai“, – portalui „Delfi“ teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai O. Vaitkevičienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Rekomenduojami video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.